Specialioje Žinių radijo laidoje Lietuvos apeliacinio teismo teisėja V.Ražinskaitė turėjo ne tik aiškintis dėl daug atgarsio sulaukusio sprendimo, bet ir atlaikyti pasipiktinusių klausytojų kritiką. Vis dėlto paklausta, ar savo ir kolegų priimtą sprendimą laiko teisingu, teisėja nedvejojo.
„Be abejo, – sakė V.Ražinskaitė. – Jeigu būtume manę kitaip, mes būtume priėmę kitokį sprendimą.“
Ar kelių tūkstančių eurų bauda už milijonus eurų neapskaitytų pajamų – pakankama priemonė atgrasymui nuo panašių veikų? Teisėja nuo vertinimo susilaikė.
„Sunku pasakyti – atgrasys ar neatgrasys“, – svarstė V.Ražinskaitė.
Siekė sukčiauti, bet ne mokesčių reikmėms
Paklausta, kodėl kaltinamuosius išteisino dėl sukčiavimo, teisėja teigė, jog nebuvo įrodyta „esminė apgaulė“.
„Tam, kad būtų sukčiavimas, būtina esminė apgaulė. O esminei apgaulei būtini trys dalykai“, – sakė V.Ražinskaitė.
Pasak jos, teisėjų kolegija nustatė, kad buvo „iškreipta objektyvi tiesa“. O štai įrodymų, jog Darbo partija ir jos idėjinis lyderis apgavo Lietuvos valstybę, teismas pasigedo.
„Turi būti būtinai tikslas suklaidinti valstybę. Šiuo atveju, teisėjų kolegija tokio tikslo neįžiūrėjo“, – sakė ji.
Jis neturėjo tikslo nemokėti mokesčių. Jo tikslas buvo truputėlį kitas – nemokant mokesčių turėti pakankamai pajamų Darbo partijos reikmėms.
V.Ražinskaitės teigimu, teisėjų kolegija kaltinamųjų veikloje neįžvelgė ir tiesioginės tyčios nemokėti mokesčių – esą V.Uspaskicho tikslai buvo ne mokestiniai, o politiniai.
„Teisėjų kolegija to nenustatė. (...) Jis neturėjo tikslo nemokėti mokesčių. Jo tikslas buvo truputėlį kitas – nemokant mokesčių turėti pakankamai pajamų Darbo partijos reikmėms“, – dėstė V.Ražinskaitė.
Pripažino: Darbo partija apžaidė sistemą
Teisėja taip pat neišsižada sprendimo išteisinti Darbo partiją, nors ji ir pripažįsta, kad pagrindinis tokio sprendimo motyvas – Darbo partijos susijungimas su nykštukine Leiboristų partija ir persitvarkymas į naują juridinį asmenį.
„Gali būti pripažintas kaltu tiktai kaltas asmuo“, – teigė V.Ražinskaitė.
Vis dėlto teisėja nepabūgo pasakyti, kad Darbo partija padarė nusikaltimą – tik ne ta Darbo partija, bent jau teisiškai.
„Jį [nusikaltimą] padarė Darbo partija. Ta partija vėliau susijungė su kita partija ir tapo Darbo partija-leiboristais. (...) Jeigu mes nuteistume Darbo partiją, kaip turėtų jaustis tie žmonės, kurie niekuo dėti, kurie prisijungė“, – aiškino V.Ražinskaitė.
Teisėja neatmetė, kad „darbiečiai“ su leiboristais jungėsi būtent dėl išsisukimo nuo atsakomybės juodosios buhalterijos byloje. Tačiau įvykęs juridinis faktas nuo to nesikeičia – nusikaltimą, teisėjos žodžiais, padariusi partija nebeegzistuoja.
„Galimas daiktas. Bet čia jau yra ne teismo problema. Mes negalime nuteisti to darinio. (...) Pagal civilinę teisę išnyko tas darinys“, – reziumavo V.Ražinskaitė.
Baudų dydis – nuo pirmos instancijos sprendimo
Apeliacinio teismo teisėja pabrėžia, kad sprendimą kritikuojantys gyventojai neatskiria, jog V.Uspaskichas su kompanija buvo teisiamas dėl dviejų atskirų nusikalstamų veikų.
„Žmonės painioja du dalykus – mokesčių nemokėjimą ir sukčiavimą. Tai nėra tapatu“, – aiškino V.Ražinskaitė.
Teisėja pabrėžia, kad pasipiktinimą keliančios baudos – ne naujas sprendimas, o dar 2013 m. priimta pirmos instancijos teismo sankcija. Sykiu teisėja pažymi, kad nors laisvės atėmimas už apgaulingą buhalterinę apskaitą įmanomas, jis paprastai neskiriamas pirmą kartą teisiamiems asmenims.
„Pagal šitą Baudžiamojo kodekso straipsnį ir pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs baudą. Pirmą kartą teisiamam asmeniui už apysunkį nusikaltimą paprastai neskiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė“, – teigė V.Ražinskaitė.
Be to, teisėja primena, kad nuobaudos taikomos pagal tokios redakcijos Baudžiamąjį kodeksą, kuris galiojo nusikaltimo padarymo metu.
„Sankcija skiriama tokio dydžio, kokia ji galiojo šitos nusikalstamos veikos padarymo metu“, – aiškino V.Ražinskaitė.
Už apgaulingą apskaitą galiojanti maksimali bauda – 200 minimalių gyvenimo lygių. V.Uspaskichas gavo 190 – beveik maksimalią bausmę.
„Tikrai negalima sakyti, kad jinai yra maža“, – svarstė V.Ražinskaitė.„Nemanau, kad bausmės yra neteisingos“, – pridūrė ji.
Supranta pasipiktinimą, bet sprendimu neabejoja
Visuomenės pasipiktinimą teisėja teigia suprantanti, tačiau visuomenės nuotaikos esą nebūtinai sutampa su teisine sistema.
„Suprantu žmonių reakciją, bet teisininkai turi viską vertinti iš teisinių pozicijų. Ir žmonių reakcija dažnai nesutampa su teisine pozicija“, – teigė V.Ražinskaitė.
Klausytojo paprašyta palyginti juodosios buhalterijos byloje skirtas
nuobaudas su ketveriais metais belangėje Igoriui Molotkovui, iš policijos pavogusiam neužtaisytą automatą, teisėja nuo tiesioginio lyginimo susilaikė.
„Labai įdomus klausimas. Neužtaisytas ginklas yra pavojingas tuo atveju, jeigu nežinai, kad jis yra neužtaisytas“, – svarstė ji.
Teisėja pabrėžia, kad dabartinė teismų praktika formuojasi taip, jog už ekonominius nusikaltimus paprastai nebaudžiama siunčiant už grotų. „Už ekonominius nusikaltimus stengiamasi šitos bausmės nebeskirti“, – konstatavo V.Ražinskaitė.
