„Kai ministrai ėjo pro šalį ir džiaugėsi Austrijos dovanotais konteineriniais nameliais, D.Ulbinaitė vaikė žurnalistus nuo manęs, migrantai gyveno sau įprastą gyvenimą – strese ir šaltyje, neviltyje ir siaube.
Kalbamės, bendraujame netausodami laiko ir sveikatos, judame iš stovyklos į stovyklą ir taip diena iš dienos. Darbą baigiame vėlai vakare, aprašome, apmąstome, į lovą po vidurnakčio – o ryte ir vėl pas juos, kaip jie patys sako, pas tuos, kurie niekam neįdomūs, palikti vienui vieni – be žinios apie savo ateitį, be vilties, o ir tikėjimo“, – feisbuke rašo V.Valentinavičius.
„Lietuva neverta Europos Sąjungos”, girdime balsą, „Lietuva neverta pagarbos”, girdime kitą. Tylime, kantriai klausomės, kalbame, raminame. Juk mes suprantame, kad jie – Lietuvos „atgrasymo” strategijos dalis, kurioje žmogiškumui vietos nėra. Būrys prieglobsčio prašytojų apspinta mus, išsigandę ir su ašaromis akyse“, – rašo Žmogaus teisių biuro vedėjas.
Anot jo, stovykloje gyvenantys migrantai raudodami jam pasakoja, kad nakties Lietuvoje bijo labiau nei nakties Baltarusijos–Lietuvos pasienyje.
„Klausiame, kodėl? „Mus supa ginkluoti kareiviai, su automatais, mes bijome jų, vaikams negebame paaiškinti, kodėl jie čia, kas mūsų laukia?”. Kita moteris paaiškina, kad, kur kariai su automatais – ten pavojus bei prievarta, todėl negali užmigti naktimis. Susivokiau, kad veikiausiai ji kenčia nuo siaubingų išgyvenimų. Nuščiūvu nuo minties, nežinau nė, ką atsakyti, kai suvokiau, ką ši moteris galėjo patirti. Mintis veja mintį.
Juk aš žmogus, bet iš manęs politikai reikalauja būti pareigūnu, o tai reiškia – ne žmogumi? Po keletos akimirkų surezgu sakinį. Atsakau: „jie saugo jus”, tačiau išgirstu klausimą. „Nuo ko?” Klausimą stengiuosi ignoruoti.
Kalbamės apie šaltį ir kančią, apie nerimą bei nužmogėjimą. Staiga mūsų pokalbį nutraukia stiprus duslus garsas – trinksmas į žemę. Atsisuku – ant žemės guli epilepsijos priepuolio ištiktas žmogus, jis krečiamas drebulio ir traukulių konvulsiškai purtosi (tai – pirmas kartas, kai išvydau epilepsijos priepuolį).
Pribėga pakeleiviai iš Irako, jį paverčia ant šono, apkabina, priglaudžia jį, glosto jo galvą, rankas, šildo basas kojas, it sūnūs tėvą. Netoliese stovėjęs pareigūnas skvarbiu ir veriančiu žvilgsniu žvelgia į mane tarsi šaukdamas pagalbos – padėkite – ir tyliai tarsteli „tai kasdienybė, mes neviltyje”.
Galvoje sukasi mintis – Neįgaliųjų teisių konvencija, Europos žmogaus teisių konvencija, Konvencija prieš kankinimus. Lietuva – kur tu? Su kuo tu? Ar vis dar čia – Europos Sąjungoje?“, – feisbuke rašo V.Valentinavičius.
V.Valentinavičius ir anksčiau yra dalinęsis įspūdžiais iš pasienio. Tąkart Žmogaus teisių biuro vedėjas sulaukė vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kritikos. „Deja, buvo pasielgta nelabai korektiškai, išeita su tam tikra išvada ar vertinimu per savo socialinę paskyrą, manau, kad valstybės pareigūnai ir tarnautojai taip neturėtų dirbti“, – tąkart sakė ji.
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė jog svarbu sudaryti galimybę žmogaus teises ginančioms institucijoms akylai sekti, ar nėra daroma pažeidimų. Įtariant, kad jų gali būti, ji ragino dėl to imtis pagal procedūras numatytų veiksmų.
„Aš labai pasitikiu mūsų institucijų profesionalumu. Tuo pačiu aš manau, kad labai svarbu, kad žmogaus teisių organizacijos – ar tai būtų nevyriausybininkai, ar institucijų atstovai, akylai stebėtų galimus pažeidimus ir paaiškėjus, kad jie yra sisteminiai, žinoma, inicijuotų tyrimus, rinktų duomenis“, – sakė Seimo pirmininkė.
15min primena, kad Lietuva sulaukė Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės kritikos dėl elgesio su migrantais. Dunja Mijatovič laiške premjerei Ingridai Šimonytei išreiškė susirūpinimą dėl įstatymų, kuriais, jos teigimu, apribojamos teisės siekti politinio prieglobsčio.
Trečiadienio vakarą pranešta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė laikiną įpareigojimą Latvijai ir Lenkijai teikti pagalbą dviem migrantų grupėms, mėginusioms neteisėtai pateikt į Europos Sąjungą iš Baltarusijos.
