Pasak V. Vitkausko, nesant šiems duomenims, pareigūnai kol kas koncentruojasi į tradicinių su orlaivių nelaimėmis susijusių priežasčių tyrimą.
„Reikia visus konvencinius dalykus pirma išsitirti ir, jeigu jie neduos rezultatų, tada žiūrėti giliau. Bet aš tikiu, kad duos“, – interviu BNS pirmadienį sakė V. Vitkauskas.
Pasak jo, preliminarios nelaimės priežastys turėtų paaiškėti per kelias dienas.
Pareigūnas taip pat neigė DHL administracijos Vokietijoje pranešimą, kad lėktuvas leidosi avariniu būdu.
– Gal per šitą pusdienį atplaukė kokių nors žinių, susijusių su nelaimės tyrimu?
– Ne dar kol kas. Šiandien dar reikia susirinkti visus duomenis, įsivertinti vietą, pasidaryti sektorius tyrimams, čia bus lėtas reikalas. Bet kokios nors naujos ar negirdėtos versijos nėra kol kas. Renkame duomenis, juodoji dėžė daug ką pasakys, parametrai visi iš orlaivio paimti ir tada matysis.
Kažkokie pirminiai duomenys apie nelaimės priežastis per kelias dienas turėtų paaiškėti. Kol kas labai anksti.
– DHL Vokietijos padalinys išplatino pareiškimą pareiškimą, kad tas lėktuvas darė avarinį nusileidimą.
– Mačiau. Mes tokių duomenų neturime, nežinau. Leidžiantis avariniu būdu turėtų būti ir dispečeriai įspėti, ir visa kita. Nieko tokio negirdėjau, nebent kažką neteisingai girdėjome, bet labai nustebę perskaitėme tą žinutę.
– Sakote, kad užtruks kelias dienas apžiūrėti nelaimės vietą, orlaivio parametrus. Bet, sakykite, ar pačios siuntos yra tikrinamos, kas ten buvo skraidinama?
– Tai viskas kartu, viskas kompleksiškai. Daugmaž žinomas siuntų turinys.
Tai dėl turinio, kad kažkas įvyktų, aišku, dar reikia pasižiūrėti, visus parodymus dėl garso sensorių viduje ir panašiai, jeigu ten buvo koks nors sprogimas ar gaisras, dėl to dar sunku spręsti, bet panašu, kad visi dūmai, degimas, sprogimas įvyko lėktuvui jau kontaktuojant su žeme. Tai ta versija, kad kažkas buvo ore, nežinau, reikia žiūrėti, bet nepanašu. (...)
Pagrindinis dabar (tyrimo – BNS) akcentas turėtų būti į techninius parametrus dėl aukščio, greičio ir visus kitus, o dėl šalutinių dalykų, kas viduje galėjo būti, tai tikrai tokių duomenų nėra, kad būtų pavojus kilęs viduje. Nė vienas parametras to nerodo.
– Ar tai reiškia, kad ta versija dėl savaime užsidegančių siuntų šią minutę atmestina?
– Sunku pasakyti. Niekada negali visko atmesti, kol nežinai pagrindinių dalykų, bet jokių indikacijų apie tai nėra. Manau, kad čia svarbiausia žinia. Reikia visus konvencinius dalykus pirma išsitirti ir, jeigu jie neduos rezultatų, tada žiūrėti giliau. Bet aš tikiu, kad duos.
– Ar tas įgulos pokalbis su dispečeriais, su bokštais rodo kažką įdomaus?
– Nežinau, ar jis tikras, jeigu atvirai. Reikėtų pasižiūrėti ne iš „YouTube“, bet su mūsų „Oro navigacijos“ specialistais kalbėtis. Tad nei patvirtinti, nei paneigti apie tų pokalbių internete autentiškumo negalime. (...) Profesionalai turi tikrus įrašus ir jie pasakys. (...)
– Na, žinote, viešoje erdvėje keliama įvairių versijų, prisimename ir Vakarų kaltinimus rusams dėl GPS signalų trikdymo, kas kelia pavojų civilinei aviacijai.
– Tas vyksta nuolat, bet šitam orlaiviui ir šitai technologijai tas įtakos neturėjo padaryti.
– Gal galite padetalizuoti?
– Vilniaus oro uostas turi kitas technines galimybes užtikrinti navigacijai, ir šitam orlaiviui GPS nebuvo būtinas. (...) Prie tokios versijos rištis nebūtų tikslinga, mano galva, o tie trikdymai fiksuojami nuolat. Bet avarijos momentu tokių trikdžių nematėme.
– Dar norėjau dėl sužeistųjų būklės pasiteirauti, vienas kritiškai sužeistas, suprantu, kiti du lengviau. Kur jie yra?
– Jie irgi ligoninėje, irgi rimti sužeidimai, bet tuo vienu atveju eina kalba apie kovą už gyvybę. Kitais dviem atvejais to nėra, o vienu, panašu, kad yra. Situacija liūdna.
– Gal galite patikslinti, kurios šalies pilietis yra tas, kuris kritiškai sužeistas?
– Ispanijos.
– Kalbant apie kitus du įgulos narius, kurie sužeisti lengviau, gal pareigūnams jau pavyko su jais pasikalbėti?
– Nenoriu komentuoti. Panašu, kad taip, bet pareigūnų reikėtų klausti. Vis tiek tie duomenys, tie žmonės šoko būsenos, nelabai ką duoda. (...)
– Nežinau, ar tai jums klausimas, nes pati situacija labiau kino filmą primena, bet gal galite paaiškinti, kaip nuo tokio kritimo tie žmonės išgyveno?
– Čia stebuklas. Čia stebuklas.
– Turite paaiškinimą, ar jie kokių nors saugos priemonių ėmėsi, ar kaip čia įvyko?
– Būna kartais pasiseka. Didžiausias pasisekimas čia netgi ne dėl smūgio ar greičio, nes kai orlaivis leidžiasi, tas greitis nebūna toks didelis, ir medžiai sulaiko, bet gaisras yra didžiausia problema. Tai, kad būtent ta vieta, kur buvo ekipažas, nebuvo pažeista gaisro, čia yra pagrindinis stebuklas.
Nesu aš katastrofų tyrėjas, bet tas tikrai nuostabą kelia visiems ekspertams, kurie apie tai šneka.
Ir, aišku, operacijos greitis, gesinimas, atvykimas į įvykio vietą, išgelbėjimas ten esančių žmonių, gabenimas į ligoninę... Ta auksinė valanda išnaudota buvo ir tas padėjo žmones išgelbėti.
– Ačiū už pokalbį.
