G.Nausėda ir A.Duda susitiko su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.
Po vadinamojo Liublino trikampio prezidentų susitikimo vyko jų spaudos konferencija.
G.Nausėda sakė į Kijevą atvykęs palaikyti Ukrainos ir pasakyti, kad Lietuva yra su Ukraina.
Įžūlus Rusijos elgesys, prezidento žodžiais, nestebina. Jis prasidėjo Kryme, tęsėsi ir tebesitęsia Donbase.
Dabar, kaip kalbėjo G.Nausėda, Rusija žengia dar vieną begėdišką žingsnį per raudonąją liniją.
Kartu prezidentas patikino: Luhanskas ir Doneckas yra ir visada bus Ukrainos dalis.
„Rusijos agresijos akivaizdoje Ukraina neliks viena. Galite tikėtis visokeriopos Lietuvos ir visos tarptautinės bendruomenės paramos. Jūs ją jau jaučiate. Mes palaikysime brolišką tautą. Ukrainą palaikysime visomis įmanomomis priemonėmis“, – pabrėžė jis.
Kaip toliau klostysis situacija, prognozuoti negali niekas, mano G.Nausėda. Kartu jis sakė, kad tai priklauso ir nuo atsakomosios Vakarų reakcijos.
Esą sprendimai dėl to turi būti priimami greitai, koordinuotai. Todėl jis sveikino greitai dėl sankcijų sureagavusią Europos Sąjungą ir kitas valstybes.
Nepripažinsime bandymų pakenkti Ukrainai
G.Nausėda susitikime su Ukrainos ir Lenkijos prezidentais pabrėžė, kad Lietuva griežtai smerkia Rusijos sprendimą pripažinti Ukrainos teritorijoje esančias separatistines Donecko ir Luhansko „respublikas“ kaip nepriklausomas valstybes.
Pasak prezidento, tai yra šiurkštus tarptautinės teisės, Ukrainos teritorinio vientisumo ir Minsko susitarimų pažeidimas.
„Lietuva nepripažins jokių bandymų pakenkti teritoriniam Ukrainos vientisumui, kaip ir niekada nepripažinsime neteisėtos Krymo aneksijos“, – sakė G.Nausėda.
Šalies vadovas susitikime akcentavo, kad Rusijos agresijos akivaizdoje Ukraina neliks viena ir sulauks visokeriopos Lietuvos ir visos Europos paramos.
„Sveikinu vieningą Europos Sąjungos atsaką priimant sankcijas ne tik Rusijai, bet ir vadinamosioms separatistinėms „respublikoms“. Dabar ES sankcijos yra derinamos su Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Kanados sankcijomis siekiant stipraus koordinuoto atsako. Tik visi drauge galime užkirsti kelią tolesnei agresijai“, – teigė G.Nausėda.
V.Zelenskis dėkojo už paramą
Kalbėdamas spaudos konferencijoje V.Zelenskis sakė, kad Lietuvos ir Lenkijos prezidentų vizitas bei mūsų valstybių parama, pavyzdžiui, tiekiant ginklus, labai svarbi.
Jis dėkojo už pagalbą, pasklidusią po visą Ukrainą.
„Jūs esate mūsų draugai. Jūs esate išties svarbūs mūsų draugai. (...) Tai, kad šiandien asmeniškai atvyko mano ir Ukrainos tvirti ir ištikimi draugai – Lietuvos prezidentas G.Nausėda bei A.Duda – yra nepaprastai svarbu mums šiandieną. Jie atvyko palaikyti Ukrainos šiuo labai nelengvu metu“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas teigė, kad svarbus paramos ženklas yra ir tai, kad mūsų šalių diplomatai liko dirbti Kijeve, kai kitų valstybių diplomatinio korpuso darbuotojai pasitraukė į kitus miestus Vakarų Ukrainoje arba visai paliko šalį.
Taip pat išskirta Lietuvos ir Lenkijos parama Ukrainos euro integracijos siekiui.
V.Zelenskis dėkojo ir už Lietuvos bei Lenkijos laikyseną dėl sankcijų Rusijai, kai pastaroji pripažino apsišaukėliškas respublikas Ukrainos rytuose.
A.Duda: nežinia, kur tai nuves Rusiją ir pasaulį
A.Duda pažymėjo, kad Rusija kelia realią grėsmę Ukrainai.
Lenkijos prezidentas sakė, kad Rusija, į kurią šiandien kreipiamasi prašant taikos, taip pat ir Lenkijos, ir Lietuvos kaimynė. Jis sakė esąs tikras, kad Rusijos piliečiai nori taikos.
Pasak A.Dudos, situacija regione stebima atidžiai, yra susirūpinimas dėl kiekvieno būsimo V.Putino žingsnio.
„Tai yra grėsmė ne tik Ukrainai, bet ir visam regionui, rytiniam NATO flangui ir Europos Sąjungos sienai“, – Kijeve pabrėžė jis, sakydamas, kad stebima, kaip saugumo sistemos struktūra yra ardoma ir griaunama.
A.Dudos teigimu, dabar kova vyksta ne tik už Ukrainos suverenitetą, bet ir visą saugumo sistemą tiek Europoje, tiek pasaulyje.
Jis pabrėžė, kad reikia stabdyti Rusijos imperialistinius siekius.
Jis ragino Vladimirą Putiną ir kitus atsakingus asmenis susilaikyti nuo įsakymų imtis karinės agresijos prieš Ukrainą.
„Dabar esame ties labai plonyte linija tarp karo ir taikos. Jeigu karas prasidės, niekas nežino, kur tai nuves Rusiją ir visą pasaulį“, – akcentavo A.Duda.
Dabar esame ties labai plonyte linija tarp karo ir taikos. Jeigu karas prasidės, niekas nežino, kur tai nuves Rusiją ir visą pasaulį.
„Rusija privalo laikytis tarptautinių susitarimų, jei laiko save didžia tauta“, – pridūrė jis.
Rusijai – Vakarų sankcijos
Situacija Rytų Ukrainoje – itin sudėtinga.
Rusija prie kaimyninės šalies sienų sutelkė šimtatūkstantinę kariuomenę ir, kaip perspėja Vakarų šalys, yra pasiruošusi pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą.
Pirmadienį Vladimiras Putinas pareiškė, kad pripažįsta respublikomis apsišaukusių Ukrainos teritorijų Donecko ir Luhansko nepriklausomybę. Taip pat pasirašė įsakymus, leidžiančius ten įvesti Rusijos kariuomenę.
Reaguodamos į tai Vakarų šalys, taip pat Australija, Japonija, paskelbė apie sankcijas Rusijai.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pranešė ne tik apie sankcijas, bet ir tai, kad į Baltijos šalis amerikiečiai atsiųs papildomas karines pajėgas.
-
I.Šimonytė interviu CNN: V.Putiną labiausiai gąsdina potenciali Ukrainos sėkmė
-
I.Šimonytė apie JAV pajėgas Baltijos šalyse: Baltarusijos statusas tampa visiškai kitas
-
G.Landsbergis: Rusija turi suprasti, kad praradimai bus didesni nei laimėjimai
-
Saugumo Tarybos posėdį ir įrašė iš anksto, ir suredagavo – S.Naryškino pažeminimo neiškirpo
