Tokį prašymą V.Zelenskis pateikė, kreipdamasis į Latvijoje susirinkusius Šiaurės Europos šalių lyderius.
„Pone Lietuvos Prezidente! Gіtanai, mano drauge! Dėkoju Jums už tai, kad Lietuva tapo viena pirmųjų šalių, kuri mums padėjo. Dar prieš prasidedant plataus masto invazijai, kai jau ruošėmės gynybai, jūs mums padėjote. Aš jums už tai dėkoju!“, – savo kreipimąsi pradėjo V.Zelenskis.
„Ir prašau jūsų tęsti mūsų bendradarbiavimą ir kitais metais. Mums reikia ir NASAMS, kaip žinote, ir „Stingerių", kuriuos galime gauti, jei jūsų sprendimas bus priimtas“, – pridūrė jis.
„Stinger" yra nešiojama artimojo nuotolio tipo raketa, kuri gali sunaikinti taikinį 5 km atstumu ir 3,5 km aukštyje. Lietuva jau yra perdavusi tokios ginkluotės Ukrainai, ukrainiečiai ja pasinaudodami yra numušę rusų orlaivių.
NASAMS yra vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, ir Ukrainos prašymas perduoti ją sukėlė daug diskusijų Lietuvoje. Lietuvos valdžios atstovai kol kas susilaiko nuo jos perdavimo, sakydami, kad pernelyg nenori susilpninti Lietuvos gynybos pajėgumų.
Norvegų ir amerikiečių vystoma sistema NASAMS svarbi apsaugoti tokius objektus kaip Šiaulių oro uostas. Lietuvos politinėje ir karinėje vadovybėje vyrauja nuomonė, kad sistemas būtų galima perduoti tik užsitikrinus, kuo jas pakeisti. Ginkluotės perdavimą Ukrainoje yra svarsčiusi prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba.
Ukraina jau yra gavusi NASAMS sistemų. V.Zelenskis paprašė Norvegijos patiekti papildomai šios ginkluotės.
Jis konkrečius prašymus viešai pateikė ir kitoms šalims – pavyzdžiui, Švedijos paprašė naikintuvų „Gripen", Danijos, Estijos ir Latvijos – papildomų artilerijos pajėgumų.
Patyrusi daug pralaimėjimų mūšio lauke, Rusija nuo spalio masiškai apšaudo Ukrainos miestus, taikydamasi į civilinę infrastruktūrą.