Tokia kritiką kalbėdamas JT Generalinės Asamblėjos 63-ojoje sesijoje Niujorke antradienį žėrė prezidentas Valdas Adamkus, kartu pabrėžęs, kad norint atkurti susilpnėjusį pasitikėjimą, JT turi būti iš esmės reformuotos.
„Turiu pripažinti, kad daugelis tautų – mažų ir didelių – šiandien turi kur kas daugiau rūpesčių nei prieš dešimtmetį. Šiandien jaučiamės nesaugesni. Atrodo, kad trūkinėja pats tarptautinės sistemos pamatas ir dėl to netenkame tarptautinės teisės ir tarptautinių institucijų teikiamos apsaugos. Mano regione, Rytų Europoje ir rytinėse ES kaimynėse, tai dar akivaizdžiau nei kur kitur. Imkime, pavyzdžiui, energetikos saugumo klausimą. Naftos tiekimas (iš Rusijos – BNS) Lietuvai buvo nutrauktas be jokio įspėjimo, o vesti normalų civilizuotą dialogą, kaip išspręsti šią problemą, nėra jokių galimybių. Mūsų kaimynėms – Ukrainai ir Baltarusijai – buvo nutrauktas dujų tiekimas. Atsižvelgdami į visa tai ir į tai, kad netrukus bus uždaryta mūsų vienintelė nepriklausoma jėgainė, turime labai rimtą priežastį nerimauti dėl galimo pavojaus mūsų ekonomikos ateičiai“, – pastebėjimais dalijosi V.Adamkus.
Jis pabrėžė, kad kai kyla pavojus visuotinėms vertybėms ir tarptautinei teisei, JT negali būti tik pasyvi stebėtoja, nors pastaruoju metu organizacija vis dažniau tenkinasi būtent tokiu – stebėtojos vaidmeniu.
„Tačiau kylančių saugumo krizių akivaizdoje dažniausiai taip ir liekame tik stebėtojais. Vienas pavyzdžių yra tai, kas prieš kelis mėnesius įvyko Gruzijoje. Iš esmės JT nesureagavo į agresiją prieš šią mažą šalį, kuri yra JT narė nuo 1992 metų“, – sakė Lietuvos vadovas.
JT Saugumo Taryba net šešis kartus tarėsi dėl padėties Gruzijoje, kur rugpjūtį kilo karinis konfliktas su Rusija, bet rezoliucijos taip ir nepriėmė.
V.Adamkus sakydamas kalbą Niujorke pažymėjo, kad žmogaus gyvybė ir žmogaus teisės yra pasaulio šerdis ir tik tokiame pasaulyje gali būti kuriami tikrai tvarūs valstybių tarpusavio santykiai, paremti pasitikėjimu, atvirumu ir pagarba žmogaus teisėms.
„Tačiau ar Gruzijos ir Rusijos konflikto metu matėme pastangų kurti tokius santykius? Greičiau jau matėme naujų mėginimų padalyti pasaulį į įtakos ar „privilegijuotų interesų“ zonas. XXI amžiaus tarptautinei bendruomenei tokie mėginimai turėtų būti nepriimtini. Pasidalijimas ir atskirtis nepadeda spręsti konfliktų. Todėl konfliktus Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir kitur turėtų spręsti tarptautinė bendruomenė ir tarptautinės institucijos, o ne kuri nors viena konflikto šalis, kuri vargu ar gali likti nešališka“, – kalbėjo prezidentas.
Svarstydamas, kodėl JT reikiamai nesureagavo į konfliktą Gruzijoje, V.Adamkus dėstė, kad tai galėjo atsitikti todėl, jog viena iš konflikto šalių (Rusija – BNS) yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė. Kita galima prezidento įvardyta priežastis – susilpnėjęs pasitikėjimas JT.
„Šios organizacijos esmė – ginti žmogaus gyvybę ir žmogaus teises, tačiau dažnai, JT balsuojant dėl žmogaus teisių, sulaukiama vis mažiau ir mažiau valstybių narių paramos. Šiandien pasaulyje – Sudane, Somalyje, Gruzijos bei Azerbaidžano teritorijose Pietų Kaukaze ir kitose šalyse – vis dar yra apie 26 milijonai dėl ginkluotų konfliktų perkeltųjų asmenų. Vien tik praėjusiais metais įvairiuose mūsų planetos kampeliuose, įskaitant Mianmarą, Sudaną ir Zimbabvę, kilo rimtų krizių. Pasauliui reikėjo JT lyderystės, tačiau organizacija nesureagavo taip, kaip turėjo tai padaryti, matyt, todėl, kad kai kurios šalys teisinasi techniniais formalumais ar nacionaliniu suverenumu, o tai paralyžiuoja JT“, – aiškino Lietuvos prezidentas.
V.Adamkus Niujorke sakė, kad JT begali likti tokia, kokia yra dabar, ir norint iš tikrųjų reformuoti organizaciją, būtina stiprinti sąveiką ir bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis – ESBO, ES, NATO ir Europos Taryba.
„Alternatyvų bendradarbiavimui nėra ir jų nereikia. Todėl man ypač kelia nerimą nauji raginimai peržiūrėti Europos saugumo institucinę sandarą, o ne vykdyti visai tarptautinei bendruomenei prisiimtus įsipareigojimus. Bendradarbiavimu pagrįstas saugumas turi likti pagrindiniu principu, kuriuo vadovautųsi įvairios Europos organizacijos ir kuriuo apskritai būtų grindžiami tarptautiniai santykiai. Šiuolaikinėje Europoje nėra vietos „jėgų pusiausvyros“ filosofijai, kuri kai kuriose valstybėse darosi vis populiaresnė“, – kalbėjo V.Adamkus.
Jungtines Tautas, prezidento žodžiais, reikia reformuoti ir skirti jai didesnį vaidmenį srityse, nulemsiančiose visų ateitį XXI amžiuje, t. y. energetikos, informacijos saugumo, kovos prieš terorizmą bei fundamentalizmą ir kitose srityse.
"Kiek dar laikysimės šaltojo karo eros saugumo sampratų ir nematysime ne tokių akivaizdžių, bet ne mažesnių XXI amžiaus pavojų?", - klausė V.Adamkus.
Lietuvos vadovas čia pat dar kartą priminė ir Baltijos šalių okupaciją bei nerimą keliančius bandymus revizuoti okupacijos faktą.
„Kai prieš septyniolika metų po sovietų okupacijos mano šalis atgavo nepriklausomybę ir įstojo į JT, mums buvo sakoma, kad „jokie molotovai ir ribentroppai niekada daugiau nedrįs spręsti kitų šalių ateities“. Kitąmet minėsime gėdingųjų slaptųjų Molotovo ir Ribentroppo protokolų 70-ąsias metines, tačiau Lietuvai ir kitoms buvusios Sovietų Sąjungos šalims vis dar tenka kovoti prieš revizionizmą, kuris smelkiasi nuo Kremliaus bokštų, prieš akivaizdžiai neteisingus teigimus, kad nebuvo jokios Baltijos valstybių okupacijos ir kad Ukrainoje nebuvo jokio Holodomoro, kai dėl nuožmaus diktatoriaus valdymo milijonai žmonių mirė iš bado. Ar visoje tarptautinėje bendruomenėje neturėtų skambėti pavojaus varpai, kai matome tokius įžūlius mėginimus dangstyti nusikaltimus žmonijai?“, – į susirinkusiuosius Niujorke kreipėsi V.Adamkus.
Pasak jo, norint iš tiesų reformuoti JT, galbūt vertėtų nuodugniau patyrinėti Europos patirtį, įgytą po Antrojo pasaulinio ir po šaltojo karo.
„Remdamiesi šia patirtimi aiškiai matome, kad, norėdami gero valdymo ir atsakingo vadovavimo, turime stiprinti demokratiją namie. Galbūt atsakingas vadovavimas neapsaugos mūsų nuo pasaulinių iššūkių, bet bent bus siekiama kartu su savo ir kitomis tautomis spręsti užsisenėjusias problemas. Tikrą nedalomą saugumą galima pasiekti tik per integraciją. Nedalomas saugumas mažoms tautoms turi ypatingą prasmę ir svarbą, nes būtent jos ne kartą nukentėjo perbraižius žemėlapius“, – pabrėžė V.Adamkus.
Generalinė Asamblėja yra vienintelė iš penkių pagrindinių JT institucijų, kurioje vienodai atstovaujama visoms 192 organizacijai priklausančioms šalims. Teisę viešai pasisakyti turės visi debatų dalyviai.
