Jo nuomone, realesnis variantas būtų pasitelkti stambią finansinę grupę: Lietuva valdytų 51 proc. akcijų, o 49 proc. – bendrovė, rašo „Verslo žinios“.
„Kuo daugiau partnerių, savininkų, tuo daugiau jie turi interesų, prieštaravimų, gali tiesiog sužlugdyti reikalą. Daug paprasčiau, jei yra konkretus užsakovas, kuris bus būsimasis savininkas. Jis prisiima visą atsakomybę dėl terminų, kokybės, finansavimo ir eksploatacijos. O dabar turime gana sudėtingą variantą ir aš šiek tiek nusivylęs, kad Lietuva mėgina tai daryti kaip partnerė su dar trimis šalimis“, – teigė IAE vadovas.
Pasak jo, tiek dėl pačių, tiek dėl pasirinktos bendrovės patirties stokos vėluoja naudoto radioaktyvaus kuro saugyklos statybos darbai.
„Mes pačioje pradžioje numatėme labai trumpą, beveik nerealų terminą. Antra, pasirinkta bendrovė „Nukem" ir pati neturi daug patirties išjungiant tokius reaktorius. Jie susidūrė su problemomis projektuodami objektą. Tad dabar, užuot atidavę naudoti baigtą statyti objektą, tik patvirtinome projektą ir gauname leidimą statyti. Aikštelės ir pastatų statyba užtruks apie pusantrų metų, tiek projektas ir vėluoja. O dabar branduolinis kuras bus saugomas bloke, kur ir yra, nebus išvežamas“, – kalbėjo V.Ševaldinas.
Jo teigimu, uždarant IAE šiemet iš viso bus atleista apie 550 darbuotojų, dar 550–600 žmonių esą neteks darbo 2010 metais.
„Mūsų skaičiavimais, IAE kitų metų pabaigoje turėtų būti likę apie 1,9 tūkst. darbuotojų, kurie eksploatuos sustabdytus reaktorius, iškraus branduolinį kurą, jį ruoš būsimam laidojimui, deaktyvuos, išmontuos įrangą, dirbs prie naujos saugyklos statybų. Apskritai branduolinės elektrinės eksploatacija stabdoma 25 metus. Mūsų dar laukia 25 metai darbo šioje aikštelėje, kol visus likučius sutvarkysime, supakuosime, pašalinsime", – pasakojo V.Ševaldinas.
