Šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna po susitikimo su Seimo narių grupe ketvirtadienį BNS teigė, jog su kariuomene sutarta įvertinti galimybes atnaujinti koviniams būriams priskirtiems šauliams išduodamą ekipuotę.
Pasak jo, tokia galimybė bus išanalizuota per du – tris mėnesius. Koviniams būriams priklausantys šauliai yra praėję specialius mokymus ir gali būti priskiriami kariuomenės padaliniams.
„Galbūt mums atsiras galimybė atnaujinti ekipuotę ir kovinius šaulius priartinti prie to, ką turi Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Čia yra daug žadantis dalykas“, – BNS Seime sakė karininkas.
Praėjusių metų viduryje supaprastinus šaulių priskyrimo į kovinius būrius sąlygas, šiuo metu jiems yra priskirti 68 žmonės, o artimiausiu metu prie jų turėtų prisijungti papildomai 80 Šaulių sąjungos narių. Dar maždaug 140 šaulių pradėjo koviniais šauliais tapti reikalingas procedūras.
Šiuo metu kariuomenė prašo iki 2020 metų parengti 250 kovinių šaulių, tačiau tokį kiekį sąjunga planuoja pasiekti 2019 metų pradžioje. Pasak šios visuomeninės sukarintos organizacijos vado, kitais metais su kariuomene dėl kovinių šaulių poreikio gali būti persiderama.
„Su kariuomene dabar yra sutarta taip, kad įgyvendiname, kas yra užsibrėžta, o paskui kalbame toliau“, – teigė G.Koryzna.
Šiuo metu kariuomenė prašo iki 2020 metų parengti 250 kovinių šaulių, tačiau tokį kiekį sąjunga planuoja pasiekti 2019 metų pradžioje.
Šaulių sąjunga skelbia turinti apie 11 tūkst. narių, jai šiemet turėtų būti skiriama apie 1,7 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigė, kad daugiausiai dėmesio Šaulių sąjunga turėtų skirti visuomenės švietimui ir atsparumui didinti, o pagrindiniai resursai piliečių kariniam rengimui ir toliau bus skiriami Krašto apsaugos savanorių pajėgoms.
„Koviniai šauliai yra geras rezervas, bet, kita vertus, tai nėra kariuomenė. (...) Sakome „taip“ kovinių būrių aprūpinimui, bet vis tiek pirmiausiai kreipiame dėmesį ten, kur yra didžiausias potencialas“, – BNS sakė ministras.
Pasak jo, Šaulių sąjunga turėtų investuoti į pilietinio pasipriešinimo ugdymą ir labiau išnaudoti iš civilinio gyvenimo ateinančių šaulių profesinius įgūdžius.
Kalbėdamas apie šios organizacijos finansavimą, R.Karoblis tvirtino manantis, kad jis neturėtų būti tiesiogiai susijęs su valstybės asignavimų krašto apsaugai augimu.
„Mes turime kalbėti ne apie kažkokį procentą nuo gynybos biudžeto, bet apie pridėtinę vertę, kurią gali Šaulių sąjunga konkrečiai duoti gynybai, kalbant apie konkrečius projektus“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Jis su kariuomenės vadu ir Šaulių sąjungos vadu dalyvavo susitikime su Seimo kariuomenės ir Šaulių sąjungos paramos grupe.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria kiek daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto arba apie 873 mln. eurų.