„Nemanau, kad dabartinis ginčas yra kokių nors savo pozicijų apsaugojimas arba iškėlimas. Man atrodo, kad tai yra nereikalingas aiškinimasis viešumoje“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ trečiadienį transliuotame interviu sakė V. Adamkus.
Dvi kadencijas prezidento pareigas ėjęs V. Adamkus teigė stengdavęsis problemas aptarti viduje ir nekelti susipriešinimo viešumon.
„Žinoma, irgi būdavo įvairiausių nesusipratimų, bet kadangi jausdavome, kad tas gali sukelti nereikalingų kalbų ir supriešinimą, mes stengdavomės tą visą reikalą aptarti pasitarimų metu ir rasti geriausią sprendimą“, – kalbėjo kadenciją baigęs šalies vadovas.
„Jeigu šitai būtų pritaikoma šiandien, o ne viešai bandoma supriešinti ir būtinai savo nuomonę pareikšti visuomenei, tos įtampos nebūtų“, – pridūrė jis.
URM ir Prezidentūra nesutaria dėl to, kas turėtų būti Lietuvos ambasadorius Lenkijoje.
Prezidentūra sako, kad URM pateikti kandidatai nebuvo tinkami ir galop pasiūlė peržiūrėti ambasadorių atrankos ministerijoje tvarką.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad prezidentas Gitanas Nausėda neįvardijo kandidatų, kuriuos jis būtų galėjęs teikti atsakingam Seimo komitetui. Prezidentūros prašymuose pateikti informaciją apie vykdytas kandidatų į Lietuvos ambasadorius atrankas URM įžvelgia galimą konstitucinių įgaliojimų viršijimą.
Pasak V. Adamkaus, problemos nesprendžia viešas kandidatų aptarinėjimas.
„(...) viešumoje pasikeitimas nuomonėmis, kad vienas – geras, kitas – blogas, vienas – tinkamas, vienas moka kalbas, kitas nemoka kalbų, sprendimui nieko neprideda“, – teigė kadenciją baigęs prezidentas.
G. Landsbergis yra netiesiogiai patvirtinęs, kad prezidento atmestas kandidatas buvo diplomatas Giedrius Puodžiūnas.
G. Nausėda teigė, kad vidinėse diskusijose taip pat buvo aptartos diplomatų Kęstučio Kudzmano ir Petro Zapolsko kandidatūros į ambasadorius Lenkijoje.
Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.
