Kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje vykusioje pasikeitimo ceremonijoje M. Maulbeckeris pakeitė nuo vasario kovinei grupei vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Danielį Andrä.
„Šiandien verčiame naują NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje puslapį, bet kartu tęsiame ypatingai svarbų NATO įsipareigojimų vykdymą. Priešakinių pajėgų batalionas – puikus įrodymas, kad NATO veikia: atvyksta, susitelkia, treniruojasi ten, kur labiausiai reikia. Keičiantis saugumo situacijai, Lietuvoje esantis batalionas sustiprėjo ne tik karių skaičiumi, bet ir čia siųstais pajėgumais“, – pranešime cituojamas Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
M.Maulbeckeris pabrėžė, kad jo karių rotacija ilgai ruošėsi dislokavimui Rukloje ir yra visapusiškai pasirengusi.
„Atgrasysime, o prireikus, ginsime Lietuvos teritoriją“, – sakė jis.
Daugiausiai karių NATO batalionui skiria jai vadovaujanti Vokietija, o savo karius naujai rotacijai taip pat skyrė Nyderlandai, Belgija, Norvegija, Čekija ir Liuksemburgas.
Kaip teigia KAM, dabartinė NATO priešakinių pajėgų rotacijoje Rukloje tarnaus apie 1,6 tūkst. sąjungininkų karių. Jie į Lietuvą atsigabeno tankus „Leopard“, pėstininkų kovos mašinas „CV90“, „Marder“ ir „Boxer“.
NATO viršūnių susitikime birželį Madride aljanso šalių lyderiai sutarė, esant poreikiui, Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną vystyti iki brigados lygio.
Pirmieji steigiamos Vokietijos brigados kariai Lietuvoje turėtų būti dislokuoti iki rugsėjo, o pilna apimtimi parengti infrastruktūrą brigados visiškam dislokavimui planuojama iki 2025 metų.
