Gegužės 24-ąją Seimas balsų dauguma pritarė pateiktoms Vadovybės apsaugos įstatymo pataisoms, kurias įtvirtinus pareigas einantys Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas apsaugos pareigūnų būtų saugomi tik tiesioginių funkcijų įgyvendinimo metu, pavyzdžiui, užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu.
Apsauga šiems asmenims galėtų būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui. Planuojama, kad tokios apsaugos skyrimo tvarką ir pagrindus nustatytų Vyriausybė.
-
Premjerė ir Seimo pirmininkė siekia turėti privatumo ir gyventi be nuolatinės apsaugos
-
S.Skvernelis apie premjerės ir Seimo pirmininkės norą atsisakyti apsaugos: „Tokio bravūriškumo tikrai neturėtų būti“
-
V.Čmilytė-Nielsen apie siūlymą atsisakyti nuolatinės apsaugos: „Tai neturi ryšio su konkrečiomis personalijomis“
-
Seime – audra dėl premjerės ir Seimo pirmininkės saugojimo: seksizmas, replikos apie išvaizdą ir „norą pasukti į kairę“
„Manytina, kad toks teisinis reguliavimas leis apsaugoti vadovybei priskiriamus asmenis visais atvejais, kai jiems gali kilti kokia nors grėsmė saugumui.
Kitais atvejais (laisvu nuo oficialių ir neoficialių vizitų, susitikimų ar funkcijų įgyvendinimo metu) turėtų būti gerbiama vadovybei priskirtinų asmenų teisė į privatų gyvenimą, tame tarpe ir teisė gyventi be Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų nuolatinės priežiūros bei fizinio buvimo šalia“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.
Siūloma, kad naujoji Seimo pirmininko ir premjero saugojimo tvarka įsigaliotų šių metų rugsėjo 1-ąją, tai reiškia, jog mažesnio lygio apsaugą turėtų ir dabar pareigas einančios Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen ir premjerė I.Šimonytė.
Pasigenda aiškumo
Penktadienį pateiktas pataisas aptarė be opozicijos posėdžiaujantis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. VAT jas siūlė svarstyti uždaru formatu.
„Mūsų nuomone, šis klausimas yra pakankamai jautrus ir neturėtų būti aptarinėjamas viešai. Tačiau, gerbiami Seimo nariai, tai yra jums spręsti“, – kalbėjo komiteto posėdyje dalyvavęs VAT Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Vytis Belkevičius.
Visgi komitetas klausimą apsvarstė viešai.
V.Belkevičius kritikavo Seimo pirmininkės ir premjerės pateiktas pataisas dėl mažesnio lygio jų apsaugos.
Pasak jo, pataisose nėra aiškiai apibrėžta, ką reiškia teiginys „tiesiogiai vykdo funkcijas“.
Praktikoje gali kilti neaiškumų, kada prasideda funkcijų vykdymas, kada pasibaigia.
„Praktikoje gali kilti neaiškumų, kada prasideda funkcijų vykdymas, kada pasibaigia. Vykimas į darbo vietą – funkcijų vykdymas ar ne?
Tai tokie niuansai, bet, tikėkimės, tai bus išspręsta Vyriausybės nutarime, jeigu bus priimtas šis įstatymas“, – reiškė viltį V.Belkevičius.
Mano, kad projektą reikėtų tikslinti
Jis pabrėžė, kad pataisose kalbama tik apie fizinę asmenų apsaugą, nors jos rūšių yra daugiau.
„Apsauga apima ne tik fizinę apsaugą, bet kriminalinę žvalgybą, transporto priemonių panaudojimą, kitų techninių priemonių, informacinę saugą. Tuo tarpu kalbame apie apsaugos vykdymą.
Tai manome, kad šiuo aspektu projektas turėtų būti patikslintas, nes matomai projekto teikėjų valia buvo sumažinti tik fizinės apsaugos mastą, neliečiant visų kitų, tarkime, kriminalinės žvalgybos ar kitko“, – kalbėjo VAT atstovas.
Jis pažymėjo, kad pakeitus Seimo pirmininko ir ministro pirmininko saugojimo tvarką atsiras jiems kylančių grėsmių, bet viešai nedetalizavo, kokių.
„Profesiniai argumentai dėl apsaugos, sakykime taip, tam tikrų kylančių grėsmių, yra išdėstyti mūsų rašte“, – teigė V.Belkevičius.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras pripažino, kad yra šiek tiek skeptiškas siūlomų pakeitimų atžvilgiu, nes, jo vertinimu, „Vadovybės apsaugos tarnybai nuo to padaugės darbo“.
Vadovybės apsaugos tarnybai nuo to padaugės darbo.
„Vis tiek jie turės užtikrinti, ar per nuotolį, ar čia šalia, šių asmenų saugumą. Nes jeigu kas atsitiktų, net tų išimčių taikymui esant, jie vis tiek atsakomybę turės“, – kalbėjo politikas.
Ir visgi, apibdendrindamas projekto turinį, S.Šedbaras teigė, kad dėl jo „ypatingų problemų“ nėra.
„Yra tik Vadovybės apsaugos tarnyba, kuri nepritaria. Jeigu mes apsisprendžiame, kad pritariam tokiam projektui, natūralu, jog mūsų sprendimas yra toks“, – kreipdamasis į komiteto narius kalbėjo konservatorius.
Nepalaikė siūlymo pavėlinti įsigaliojimą
Opozicionierius Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis pasiūlė pavėlinti pokyčių įsigaliojimo datą, kad nauja asmenų saugojimo tvarka būtų taikoma ne nuo šių metų rugsėjo, o nuo 2024 metų lapkričio 15 dienos,
„Įstatymo pakeitimai galėtų įsigalioti po Seimo rinkimų dabartinei Vyriausybei grąžinus įgaliojimus ir sudarius naują Vyriausybę“, – raštu teikdamas siūlymą nurodė jis.
Tačiau S.Šedbaras prieštaravo S.Skvernelio iniciatyvai.
„Jeigu pavėlinam įsigaliojimo datą į 2024 metus, šitos pataisos, kurias teikia dvi pirmosios ponios, netenka prasmės. Tai arba dabar jau priimam, arba ne“, – komiteto posėdyje kalbėjo politikas.
Į pokalbį įsitraukęs Seimo Pirmininkės patarėjas teisės klausimais Aleksandras Radčenko teigė, kad siūlomi pakeitimai Europos Sąjungos mastu vis tiek nėra drastiški.
„Mūsų siūlomas teisinis reguliavimas bet kuriuo atveju bus vienas iš konservatyviausių Europos Sąjungoje. Berods, devyniose ar dešimtyje Europos Sąjungos valstybių Seimo pirmininkai ar parlamentų pirmininkai apskritai nėra saugomi. Čia gi siūloma tik tam tikru, labai ribotu laikotarpiu nesaugoti, o jeigu kiltų grėsmė tiems asmenims, netgi numanoma kažkokia grėsmė ir netiesioginė, tai Vyriausybės tvarka būtų priimtas sprendimas ir tuo metu saugoti“, – pabrėžė patarėjas.
Čia gi siūloma tik tam tikru, labai ribotu laikotarpiu nesaugoti.
Pataisos toliau keliaus į Seimą
Jo nuomone, pavojai, kuriuos mato VAT, yra perdėti, o performuojant apsaugos pareigūnų darbą visus neaiškumus esą galima išspręsti.
Dėl pataisų ir dėl S.Skvernelio siūlymo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai apsisprendė vieningai – siūlymą atmetė, o pataisoms, pagal kurias Seimo pirmininkui ir ministrui pirmininkui būtų taikoma mažesnio lygio apsauga, pritarė.
Už balsavo konservatorių frakcijos nariai S.Šedbaras, Irena Haase, Linas Slušnys ir Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė. Boikotą paskelbę opozicijos atstovai komiteto posėdyje nedalyvavo.
Toliau pataisos bus svarstomos Seimo posėdžių salėje.
