Pirmos instancijos nuosprendis buvo palankus Ž.Pinskuvienei – ji išteisinta. Tačiau šį nuosprendį apskundė nukentėjusioji. Pastaroji mano, kad jos kolegė Širvintų tarybos narė turi būti nuteista.
Verdiktą šioje byloje teismas skelbs gruodžio 20 dieną. Jis bus galutinis ir neskundžiamas, nes ši baudžiamoji byla nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka.
Jeigu teismas pripažintų Ž.Pinskuvienę kalta, ji netektų Širvintų rajono savivaldybės tarybos narės mandato. Įstatymas numato, kad tarybos nario įgaliojimai nutrūksta priėmus jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.
Širvintų savivaldybės administracijos direktorė, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (dabar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – BNS) narė Elena Davidavičienė skunde teismui rašo, kad Ž.Pinskuvienės teiginiai neigiamai paveikė jos darbą valstybės tarnyboje, jie buvo paskelbti laikraštyje „Širvintų kraštas“, kurio vienintelė akcininkė yra Ž.Pinskuvienė.
„Niekada niekur nesu bausta, net neturiu nuobaudų už Kelių eismo taisykles. Ta informacija mane sumenkino kaip valstybės tarnautoją mero ir tarybos narių akyse. Buvau sumenkinta ir prieš pavaldinius“, – teismui skundėsi nukentėjusioji.
Ji mano, kad Ž.Pinskuvienė tyčia siekė ją apšmeižti.
Tuo metu Ž.Pinskuvienė įžvelgia, kad oponentė per teismus bando pašalinti ją iš politikos.
„Esu opozicijos lyderė, politikė, esu iš daug kalbančiųjų, aš nenorėjau pažeminti administracijos direktorės. Aš nuomonę pasakiau. Aš nepatogi valdančiajai daugumai, aš ginu viešą interesą. Mane išrinko žmonės“, – teisme kalbėjo Ž.Pinskuvienė.
Tardama paskutinį žodį Ž.Pinskuvienė prašė palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį.
E.Davidavičienė kreipėsi į teismą, kai 2011 metų rugsėjo 29 dieną per Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdį, svarstant posėdžio darbotvarkės klausimą „Dėl Širvintų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovei VAATC akcijų perdavimo Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriui“, Ž.Pinskuvienė viešai pareiškė, kad „šiandien nebijodama ir žiūrėdama direktorei tiesiai į akis, nebijodama net teismo, galiu Jus pavadinti, kad esate vagis“.
E.Davidavičienė mano, kad šiais žodžiais tarybos narė paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją ir pakirto pasitikėjimą ja.
Širvintų teismas nusprendė, kad vertinant visą kalbą ir jos turinį „darbietės“ žodžiai neturėjo tikslo pažeminti nukentėjusiąją ir pakirsti pasitikėjimą ja bei neigiamai paveikti tolesnę jos veiklą.
„Iš kaltinamosios kalbos matyti, kad ji neapkaltino nukentėjusiosios padarius praeityje nusikaltimą – vagystę, o šį žodį pavartojo siekdama atkreipti savivaldybės tarybos narių dėmesį į, jos nuomone, neteisėtą sprendimą – akcijas perduoti administracijos direktorei, o ne savivaldybės administracijai. Iš kalbos teksto matyti, kad kaltinamoji siekė, jog būtų priimtas kitoks tarybos sprendimas, o ne pažeminti nukentėjusiąją“, – rašoma teismo sprendime.
Širvintų teismo vertinimu, Ž.Pinskuvienės kalba nesukėlė nepasitikėjimo nukentėjusiąja, nes kalboje aiškiai nurodyta, kad jeigu bus priimtas toks sprendimas, direktorę bus galima vadinti „vagimi“, o „meras ir direktorė atsidurs prokuratūroje“, nes siūlomas tarybos sprendimas prieštarauja įstatymų nuostatoms.
Širvintų teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji yra politikės, dirbančios politikoje ne pirmus metus. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija politikų kritikos ribos yra daug platesnės, nei privačių asmenų, ir politikai turi tolerantiškiau į ją reaguoti, o kartais pateisinami politikų atžvilgiu išsakyti net labai aštrūs pasisakymai.
