„Nudažytų eglių vagims neprireiks, jų bus neįmanoma parduoti turgavietėse“, – „Lietuvos ryto“ priedui „Sostinė“ savo sumanymą paaiškino Vilniaus miškų urėdas Raimondas Ribačiauskas.
Šios naujovės sumanytojas – Panerių girininkijos eigulys Janas Adamovičius. Dažais jis apipurškė ne tiktai eglių kamienus, šakas, bet ir kelmus. Dabar miškininkai matys, kurie medžia nukirsti anksčiau, o kurie – šiomis dienomis.
Šviesą atspindintys dažai medžiams nekenkia. Tačiau jie ant eglių laikysis mažiausiai porą metų, jų nenuplaus lietus.
Vis dėlto miškininkams nepavyko išsaugoti ir dažytų eglių. Akivaizdu, kad vagys darbavosi sutemus ir nepastebėjo nudažytų šakų ir kamienų. Tačiau kai išaušo ir vagišiai ketino išsivežti grobį, miške turėjo nuaidėti ne vienas keiksmažodis.
Apie šešiasdešimt nukirstų dažytų eglių ilgapirščiai taip ir paliko miške. Tačiau daugiau jie toje vietoje nesilankė.
Kad nevogtų eglių, miškininkai jas ne tik nudažė. Jie prieš šventes ir perkasė į mišką vedančius kelius. Perkastus kelius miškininkai užlygins po Naujųjų metų.
Vien tik Panerių girininkijoje vagys kiekvienais metais nukerta nuo šimto iki dviejų šimtų eglių, rašo „Sostinė“.
