Anot jo, esant tokiai situacijai ruošiamasi stiprinti raštingumo gebėjimų ugdymą.
„Šių dienų abiturientų informacinis raštingumas gerokai aukštesnis nei ankstesnių laidų moksleivių. Dabar daug žinių gaunama iš interneto, skaitomos elektroninės knygos. Tai kartu ir iššūkis tradiciniam mokymui. Aišku, pastebime, kad kyla rašymo, skaitymo kokybės problemų. Todėl persvarstome mokymo programas, stipriname jose raštingumo ugdymą“, – interviu „Lietuvos rytui“ sakė viceministras.
„Buvo laikai, kai atrodė svarbu didinti dėmesį informaciniam raštingumui, daugiau turėjome investuoti į kompiuterines technologijas, tačiau dabar gal jau atėjo metas kitiems akcentams“, – svarstė V.Bacys.
Viceministras taip pat sutiko, jog kyla klausimas, ar vidurinis išsilavinimas Lietuvoje – aukšto lygio. Vis dėlto, anot jo, jau žinomi keturių pirmųjų brandos egzaminų rezultatai nerodo, kad abiturientų žinių lygis būtų smukęs.
V.Bacys paneigė, kad dėl demografinių pokyčių šiemet sumažėjo mokyklas baigiančių abiturientų skaičius. Jo teigimu, „mokinių mažėjimo banga ateina iš apačios – pradinių klasių“.
„Šiemet brandos egzaminus laikančių abiturientų ne mažiau nei pernai. Net padaugėjo ankstesniais metais vidurines mokyklas baigusių jaunuolių, kurie nori juos laikyti pakartotinai“, – tvirtino jis.
V.Bacio teigimu, pastarųjų metų statistika rodo, kad mokytis į užsienį išvyksta panašus geriausiai išlaikiusių brandos egzaminus abiturientų procentas kaip ir vidutiniokų.
„Žinoma, dalis jaunimo išvažiuos studijuoti į užsienį. Šis procesas vyksta visame pasaulyje, Lietuva čia nėra išskirtinė šalis. Todėl vargu ar reikėtų spausti jaunus žmones prieš jų valią, kur jie turėtų mokytis. Tegul važiuoja, pasidairo po pasaulį. Svarbu, kad kuo daugiau svetur studijas baigusių žmonių sugrįžtų į tėvynę“, – svarstė viceministras.
