Vaidotas Zemlys-Balevičius: galimybių paso galiojimo laikas baigėsi

Nepramušė vakcinų apsaugos

V.Zemlys-Balevičius teigia, kad omikron banga nesukėlė didelio streso sveikatos apsaugos sistemai dėl to, kad nuo sunkesnių pasekmių apsaugojo ganėtinai aukšti vakcinacijos rodikliai.

„Omikron banga prasidėjo praėjusių metų pabaigoje, tai 4 savaites jau turim beprecendentį naujų atvejų augimą. Šis augimas nepersimetė į ligoninių užimtumo ir mirčių skaičių augimą. Tai net žinant, kad hospitalizacijos ir mirtys atsilieka nuo naujų atvejų, šie rodikliai niekada neatsilikdavo 4 savaites. Tą patį patvirtina ir kitų šalių duomenys. Taigi galime su atsargiu optimizmu sakyti, kad omikron banga yra pirmoji COVID19 banga, kuri nesukėlė didelio streso sveikatos apsaugos sistemai (kaip ir kiekviena generalizacija, tai nėra visai tiesa, bet esmės tai nekeičia).

Kodėl dabar turime tokią situaciją? Vienareikšmiškas atsakymas yra aukštas visuomenės imunizacijos rodiklis. Pirmą kartą per epidemiją COVID19 banga buvo pasitikta su tinkama gynyba. Omikron sugebėjo pralaužti pirmą sieną, apsaugą nuo susirgimo, bet atsimušė į antrąją ir pačią svarbiausią, apsaugą nuo sunkios ligos formos ir mirčių. Ypač svarbu, kad silpnoji grandis, neimunizuotų skaičiai absoliučiais dydžiais yra tokie maži, kad net kosmiškai išaugus rizikai užsikrėsti, jie nebesugeneruoja sveikatos apsaugos sistemos apkrovos (lyginant su kitom bangom)“, – rašo V.Zemlys-Balevičius.

Laikas keisti galimybių paso naudojimą

Duomenų mokslininkas mano, kad atėjo laikas persvarstyti epidemijos valdymo priemones.

„Kadangi pagrindinis išsikeltas epidemijos valdymo tikslas buvo apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą yra pasiektas, atėjo laikas persvarstyti epidemijos valdymo priemones. Viena iš labiausiai kontroversiškų priemonių yra galimybių pasas.

Šią priemonę galima laikyti viena iš didžiausių sėkmių nepriklausomos Lietuvos istorijoje (kalbant apie visuomenės sveikatą). Ji paskatino vakcinaciją (kuri, priminsiu, išgelbėjo kelis tūkstančius gyvybių, pagal preliminarius paskaičiavimus), leido veikti verslams, 100 proc. atliko savo pagrindinę paskirtį – apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą nuo kolapso. Ji galėjo būti dar efektyvesnė: galioti tik vakcinuotiems ir apimti daugiau amžiaus grupių, bet faktas kad, nepaisant trūkumų, ji suveikė.

Deja, kaip ir kiekviena sėkminga priemonė, ji turi savo galiojimo laiką.Taigi, panašu, kad šiuo metu jis pasibaigė. Pagal oficialius naujų atvejų skaičius omikron jau imunizuoja 10 000 gyventojų per dieną. Turint omenyje, kad dėl testų neprieinamumo šitą skaičių galima dauginti iš dviejų kartų (galima dėl to diskutuoti), turime, kad omikron tuoj viršys geriausius vakcinavimo tempus. Taigi tie, kurie pasirinko nesiskiepijimo kelią, viruso neišvengs. Daliai jų tai reikš sunkias pasekmes, bet demokratinėje visuomenėje visi turi laisvę už savo įsitikinimus susimokėti aukščiausią kainą. Kol ta kaina nesužlugdo pačios visuomenės, ją galima mokėti.

Nors omikron bangos situacija pakeitė dabartinę situaciją su galimybių pasu, tai nereiškia, kad galimybių pasas turi būti išmestas iš epidemijos valdymo priemonių arsenalo. Kiekviena banga reikalauja atskiro valdymo priemonių komplekso, kuris turi būti parenkamas atsižvelgiant į situaciją. Todėl reikia persvarstyti, kaip galimybių pasas bus naudojamas ateityje.

Atsiradus naujiems viruso variantams, nuo kurių populiacija bus apsaugota tik dėl naujų vakcinų, galimybių pasas dėl savo efektyvumo turės būti vėl naudojamas. Kaip ir su karantinu, tikriausiai, verta įsivesti įstatyminį jo reglamentavimą ir nustatyti aiškius kriterijus, kada jis bus įvedamas ir kada bus atšaukiamas. Tai leis visuomenei tiksliau planuoti savo gyvenimą. Tas pats galioja ir kitoms epidemijos valdymo priemonėms, kurių efektyvumas yra įrodytas, kaip kaukės ir kontaktų ribojimas“, – rašo V.Zemlys Balevičius.

Kokių kitų priemonių imtis?

Duomenų mokslininkas pateikia įžvalgų, kokių kitų priemonių galima imtis bandant suvaldyti pandemiją.

„Žvelgiant į likusias epidemijos valdymo priemones, reikia prisiminti, kad tiek daug jų mes ir neturim. Kaukės ir kontaktų ribojimas ir toliau turi būti prioritetas. Dėl omikron plitrumo reikia pakeisti kaukių reikalavimą iš medicininių į respiratorines (FFP2 ir didesnės apsaugos).

Kontaktų ribojimą sprendžia pats omikron siųsdamas visus į izoliaciją. Nuotolinis darbas toliau turi būti prioritetas, taip pat kitos priemonės, užtikrinančios nepertraukiamą būtinųjų paslaugų tiekimą. Sergančių žmonių varymas į darbą yra vienas iš blogiausių sprendimų, tai reikia daryti viską, kad užkirstume susirgimui. Galimybių pasas, gaunamas tik pasiskiepijus stiprinamąja doze arba persirgus, gali būti vienas iš sprendimų. Tam reikėtų papildomų tyrimų dėl reinfekcijos tikimybės.

Žiūrint į duomenis trečios dozės efektyvumas saugant nuo susirgimo vis tiek išlieka, tai, kaip ir profilaktinį testavimą, tokį galimybių paso taikymą galima naudoti kaip papildomą susirgimus mažinančią priemonę, suprantat, kad tai nesuteikia 100 proc. apsaugos“, – rašo V.Zemlys-Balevičius.