Dailės mokytojos Ritos Almanis jau nepavadinsi tradicine. Galbūt panašius metodus naudoja nemažai kūrybingų jos kolegų, tačiau moteris sumanė savo vasaros atostogas praleisti kiek neįprastai – kartu su fronto vaikais.
Atostogos šalia fronto
Savotiškos mokytojos atostogos oficialiai vadinamoje Ukrainos antiteroristinėje zonoje. Taip jau susiklostė, kad būtent Naujojoje Akmenėje susikūrė nemaža bėglių iš Ukrainos bendruomenė.
Taip užsimezgė pažintys ir gilesnis suvokimas, kas iš tiesų ten dedasi. Mokytoja R.Almanis suprato, kad jos žinios karo išvargintiems vaikams gali būti naudingos.
– Kur praleidote atostogas?
– Tai dariau jau ir praėjusių metų vasarą. Važiuoju savo atostogų sąskaita. Pernai be jokio projekto, iš savo pinigų ir su geros valios žmonių pagalba. O šiais metais jau pagal projektą.
– Ar dirbote tik su vaikais?
– Dirbau ir su suaugusiųjų grupe. Tai daugiausia žmonės iš Donecko. Užsiėmimai padėjo jiems atsipalaiduoti. Kūrėme savo mandalas, atvežiau gintarų iš Lietuvos, gaminome papuošalus. Vyko daug kitokių užsiėmimų.
Dar netikėtai pastebėjo mus ir pakvietė į kaulų tuberkuliozės sanatoriją. Surengėme užsiėmimus su vaikais iš Kramatorsko vaikų namų.
– Kaip veikia meno terapija ir kas tai yra?
– Matau, kad vaikai atsipalaiduoja per mano užsiėmimus, jaučiasi laisviau, todėl ir noriu ten sugrįžti. Jei matau spindinčias vaikų akis ir jie manęs laukia, ko daugiau reikia.
Dirbau pagal projektą Mariupolio 130-ajame vaikų darželyje. Ten kiekvieną dieną vykdavo įvairūs užsiėmimai, kurių tie vaikai nebuvo nei matę, nei darę: „ebru“ technika, modelino papuošalai, kvapų terapija, akvarelės liejimas užsimerkus ir daug kitų dalykų.
Kai vaikas nepaleidžia mamos rankos
– Ar vaikų elgesyje galima pamatyti karo pasekmes?
– Vaikams ir mokytojams dar trūksta laisvo stiliaus, atsipalaidavimo. Aš neliepiu daryti, piešti būtent to ar ano. Vaikams suteikiu visišką laisvę.
Vienas berniukas piešė namus, medį ir viską paskui uždažė juodai. Sako – o čia karas.
Labai skiriasi Donecko vaikų piešimas nuo tų, kurie nematė tiesiogiai karo.
Vienas berniukas piešė namus, medį ir viską paskui uždažė juodai. Klausiu, o kas čia? Kodėl taip padarei? Sako – o čia karas.
Donecko vaikai labai skirtingi. Vieni labai guvūs, o kiti labai suvaržyti. Turėjau berniuką iš Donecko, kuris piešė impulsyviai, tik tamsiai. O vėliau visai nebenorėjo lankyti mano užsiėmimų. Jam tai, matyt, kėlė kažkokias negeras asociacijas.
Kita mergaitė iš Donecko lankė mano užsiėmimus. Labai gyva, bet visada norėjo, kad mama būtų su ja šalia. Nežinau, kodėl. Gal norėjo saugumo jausmo?
Atidarytas reabilitacinis kambarys autistams
Projektas, pagal kurį mokytoja R.Almanis vyko į Ukrainą, vadinasi „Tiltelis“. Tai Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektas.
Reabilitacinio kambario atidarymas jau įvyko rugpjūčio 27 dieną.
Pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ambasados Ukrainoje ir Tarptautinio palaikymo bendrijos „Kelias į svajonę“. Jo vertė – 5923 eurai.
Išlaidos – kelionės ir pragyvenimas meno terapijos ekspertui, priemonės meno terapijos užsiėmimams. Taip pat – priemonės reabilitacinio kambario darželyje įrengimui autistams ir vaikams su kitais sutrikimais.
Reabilitacinio kambario atidarymas jau įvyko rugpjūčio 27 dieną. Atidaryme dalyvavo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis.
Taip pat pagal tą pačią programą ambasada skyrė 2000 eurų muzikos mokykloje Avdijivkoje – pačioje pafrontėje – įrengti vandens ir elektros tiekimo aprūpinimą. Visa tai bus įrengta jau iki spalio mėnesio.
