„Aš galvoju, kad „Lietuvos geležinkeliai“ [valstybei] dividendais sumoka mažiau arba tiek pat, kiek iš valstybės biudžeto gauna. Kitaip sakant, jos pelningumas arba darbo efektyvumas yra nepakankamas. Taigi, ir pinigų palikimas „Lietuvos geležinkeliuose“ nėra niekuo motyvuotas. Jeigu būtų vykdomi projektai, tai aš suprantu, kad tuos pinigus kofinansavimui reiktų ir reikia iš kažkur gauti“, – dėstė „socialdarbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Rimantas Sinkevičius ir reiškė viltį, kad „Lietuvos geležinkeliai“ išmokės didesnius dividendus už savo veiklos rezultatus.
Teiginį, kad minėta įmonė nevykdo projektų, politikas argumentavo pavyzdžiu apie geležinkelio link Klaipėdos elektrifikaciją.
„Lietuvos geležinkeliai buvo nusimatę elektrifikuoti geležinkelius nuo Kaišiadorių ir į viršų Klaipėdos link, ir tam numatyti europiniai pinigai, ir nemaži – šimtai milijonų eurų. Žinoma, reikalingas apie 30 proc. kofinansavimas, tačiau konkursas neįvyko. Bijau, kad darbai – beveik esu užtikrintas – kitais metais nebus pradėti“, – komentavo R.Sinkevičius.
Kofinansavimui numatytos lėšos, jo įsitikinimu, kaip dividendai galėtų būti išmokėtos į valstybės biudžetą.
Taip pat esą galėtų elgtis ir valstybinės energetikos įmonės. „Dividendų sumos yra neadekvačios“, – kalbėdamas apie jas, teigė R.Sinkevičius.
Parlamentaro manymu, papildomų lėšų 2020 metų biudžeto įgyvendinimui būtų galima rasti taupant lėšas viešuosiuose pirkimuose, taip pat – efektyviau valdant fiksuoto finansavimo programas. Apie jas anksčiau kalbėjo Valstybės kontrolė.
Peikė automobilių taršos mokestį
„Socialdarbietis“ Artūras Skardžius negailėjo kritikos Vyriausybės pasiūlytam automobilių taršos mokesčiui, kurį pateikimo stadijoje Seimas atmetė.
Vietoje taršos mokesčio, politiko manymu, teisingiau būtų didinti degalų akcizą arba įvesti kitokį automobilių mokestį.
„Jei ne taršos mokestis [...], būtų teisingiau apmokestinti prabangius automobilius, kurių vertė didesnė negu 50 tūkst. eurų“, – teigė A.Skardžius.
Jo įsitikinimu, „tai būtų socialiai teisingiau, nes didžiuosiuose miestuose gausu prabangių visureigių, kainuojančių virš 100 tūkst. eurų“.
Įvesti taršos mokestį Aplinkos ministerija pasiūlė siekdama išvengti sankcijų ir atsižvelgdama į Europos Tarybos rekomendacijas.
A.Skardžiaus teigimu, dar vienas svarbus šaltinis surenkant pajamas į biudžetą – pridėtinės vertės mokestis (PVM).
„Sugebama surinktą PVM pavogti, kažkodėl tylima dėl priežasčių“, – teigė politikas ir tikino pasigendantis Finansų ministerijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos iniciatyvos tiriant PVM grobstymo schemas.
Nežino, kur padėjo lėšas, numatytas vaiko pinigams
Kalbėdamas apie Vyriausybės siūlomus mokesčius bendrai – automobilių taršos, nekilnojamojo turto ir kitus – „socialdarbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Gediminas Kirkilas tikino, kad jie neatitinka liepą keturių partijų pasirašytos koalicijos sutarties.
„Mes galvojam, kad dabar pasiūlyti mokesčiai ne tik neatitinka šito susitarimo, bet, kas yra keisčiausia, jie ir neatneša į šalies biudžetą pajamų, kurios reikalingos“, – teigė jis.
Koaliciją subūrę „socialdarbiečiai“, „valstiečiai“, Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir „tvarkiečiai“ planavo parengti politinių partijų susitarimą dėl mokesčių sistemos tobulinimo, atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai.
Tokio susitarimo nėra iki šiol.
Tačiau G.Kirkilas labiausiai stebėjosi Vyriausybės siekiu mažiau nei sutarta didinti vaiko pinigus: nuo 2020 metų universalią vaiko pinigų išmoką sutarta didinti iki 70 eurų (siūloma iki 60 eurų), o priedą daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms – iki 30 eurų (siūloma iki 40 eurų).
G.Kirkilas teigė nesuprantantis, kodėl susitarimas nepasiektas: „Mums visiškai neaišku, kodėl nepasiekta ir kodėl nesiūloma pasiekti. Tai yra keista todėl, kad visose šitose derybose, ypač dėl šito punkto, dalyvavo Finansų ministerija ir pats ministras bei jo pavaduotojai. Derybos prasidėjo nuo daug aukštesnio skaičiaus – net virš 100 Eur. pradžioje buvo siūloma.“
Politikas teigė nežinantis, kur buvo nukreiptos universaliai vaiko pinigų išmokai numatytos lėšos.
„Kol kas Finansų ministerija nepaaiškina, ar tas skirtumas – maždaug 30 mln. eurų – buvo nukreiptas kažkur kitur, bet čia yra pagrindinis punktas, vienas iš pagrindinių. Kodėl. Todėl, kad pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos analizę [...], yra aiškiai padaryta išvada, kad būtent vaiko pinigai labiausiai mažina socialinę atskirtį“, – aiškino G.Kirkilas.
Anksčiau jo vadovaujama partija grasino priimti „sprendimą dėl nedalyvavimo daugumos koalicijoje“, jei nesikeis vaiko pinigų dydis, nebus sumažinta miškų kirtimo norma, įteisintas nemokamas pradinukų maitinimas, nemokamos bakalauro studijos ir teismų tarėjų institutas.
Dabar, klausiamas apie koalicijos ateitį, jei Vyriausybė 10 eurų prie universalios vaiko pinigų išmokos visgi nepridurs, G.Kirkilas atsakė apie tai nesvarstantis – esą galutinį sprendimą priims ne Vyriausybė, o Seimas, tvirtindamas biudžetą.
„Mes galvojam, kad mes koalicijoje turim susitarimą ir palaikymą, bent jau šiuo klausimu – tikrai. Visi kiti klausimai kol kas nesvarstomi“, – nurodė jis.
Didžiausios koalicinės frakcijos Seime vedlys Ramūnas Karbauskis anksčiau tikino, kad dėl vaiko pinigų bus ieškoma kompromiso. Kokio – nepatikslino.
Partnerių siūlymų dėl dividendų, automobilių prabangos mokesčio jis kol kas teigė nepasiruošęs įvertinti. Tai esą bus padaryta toliau svarstant kitų metų biudžeto projektą.
„Nemanau, kad dabar galėčiau komentuoti, ko galima atsisakyti, ką reikėtų daryti. Bet vaiko pinigai yra mūsų koalicinėje sutartyje ir, be abejonės, svarstydami biudžetą tuos klausimus aptarinėsime. Bendromis pastangomis ieškosime galimybių tai padaryti“, – BNS nurodė R.Karbauskis.
