Vien pernai smurtą galimai patyrė per tris tūkstančius vaikų: jie gyvena šalia mūsų, važiuoja tuo pačiu autobusu, susitinkame laiptinėje, prasilenkiame gatvėje. Dėl galimo fizinio smurto prieš vaiką gauta 2216 pranešimų, dėl seksualinio – 300, nuo psichologinio smurto nukentėjo – 291, nepriežiūros – 421 vaikų. Kaip galime apsaugoti vaikus nuo smurto ir pakeisti ne vien statistiką, bet vaikų likimus?
Į šį klausimą vaiko teisių gynėjai šiandien surengtoje konferencijoje pakvietė drauge ieškoti atsakymų policijos, prokuratūros, žiniasklaidos atstovus, kitus su vaikais dirbančius specialistus, visuomenę. Diskutuota, ką galime padaryti visi kartu ir kiekvienas atskirai, kad pokytis vyktų greičiau.
Konferencijoje kalbėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pabrėžė, kad smurtas prieš vaikus yra globali problema. Ji akcentavo ministerijos pastangas stiprinti atsakingos srities darbuotojus, gerinti jų pasirengimą, nes dirbame su vaikais, tai reikalauja ypatingo atidumo, empatijos, bet ne mažiau svarbu ir profesionalumas, specifinės žinios.
„Būtinas dar didesnis visuomenės susitelkimas ir įsitraukimas tam, kad pasiektume nulinę toleranciją smurtui prieš vaikus namuose, mokykloje, viešajame gyvenime ir kitur. Tik sklandus ir aiškus dirbančiųjų su vaikais veikimas, jų bendradarbiavimas leis vaikams ne tik jaustis, bet ir būti saugiais. Padaryta daug, bet būtina ir toliau stiprinti specialistų kompetencijas, auginti visuomenės neabejingumą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, didinti smurto atpažįstamumą ir kiekvieno mūsų įsitraukimą“, – sakė ministrė.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė atkreipė dėmesį į būtinybę susitelkti šviečiant visuomenę, keisti nuostatas apie vaiko auklėjimo būdus, padėti visiems geriau suprasti smurtinio elgesio pasekmes vaikui.
Pasak I. Skuodienės, kelia nerimą tai, kad smurtas mūsų visuomenėje vis dar pateisinamas ir ne visada atpažįstamas konkrečiose situacijose. Vaiko teisių gynėjų užsakymu pernai atlikta apklausa parodė, kad smurto neatpažįsta beveik pusė apklaustųjų. Štai fizinių bausmių taikymą vaikams už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį 9 proc. apklaustųjų laiko auklėjimo priemone, o 49 proc. žmonių vis dar mano, kad vienareikšmiško atsakymo nėra.
Taip pat I. Skuodienė akcentavo, kad vienas iš susitikimo tikslų – drąsinti sunkumų turinčius tėvus mokytis, atrasti pozityvias auklėjimo priemones, jei jaučia, kad reikia – priimti pagalbą.
„Negimėme būti tobulais tėvais, tačiau esu tikra, kad kiekvienas tėtis ir mama savo vaikui nori gero. Todėl kviečiu ieškoti atsakymų, išdrįskime ieškoti pagalbos ir ją priimti. Esam pasiruošę patarti ir padėti“, – sakė I. Skuodienė.
Biomedicinos mokslų daktarė, „Herojaus“ mokyklos psichologė, tinklaraščio „Dideli vaikai“ įkūrėja Agnė Laskytė susitikime iškėlė dar vieną svarbų smurto prieš vaikus prevencijos aspektą – kiekvienam vaikui turi būti sukurta saugi erdvė atsiverti.
„Idealu, jeigu vaiko saugumo oazė yra namuose, o jeigu tokios namuose nėra, mūsų užduotis ją parodyti: būkime tuo mokytoju, mokyklos psichologu, vaiko teisių gynėju, socialiniu darbuotoju, kuriam vaikas galės pasisakyti atvirai ir sulauks pagalbos. Nuo mažens kalbėkime su vaiku apie kūno ribas, tinkamus ir netinkamus prisilietimus. Nuo pat pirmųjų pokalbių apie tai, paraleliai turėtų būti kalbama ir apie atvirą galimybę pasikalbėti su artimu patikimu suaugusiuoju apie viską, kas rūpi“, – patarė psichologė, vaiko ugdymo temomis rašanti populiari tinklaraštininkė.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pažymėjo, kad prieš penkerius metus buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl aktyvesnio ir veiksmingesnio atstovavimo vaiko interesams. Tai leidžia šiandien pagalbą vaikams teikti nepertraukiamai visą parą, visoje Lietuvoje.
„Esame tikri, kad ginti vaikus galėtume dar efektyviau, jei aktyviau įsitrauktų visuomenė. Tad ačiū visiems, kurie nėra abejingi pažeidžiamoms vaiko teisėms ir padeda pareigūnams, vaiko teisių gynėjams apginti nukentėjusius vaikus. Tikiuosi, kad visuomenės įsitraukimas ateityje tik didės“, – teigė R. Požėla.
Vaiko teisių gynėjai pakvietė savo partnerius dalintis, o visuomenę įsiminti pernai lapkritį įsteigtos Vaiko teisių linijos numerį 8 800 10 800. Tai prieinamas ir patogus kanalas, kuriuo visuomenė gali nemokamai konsultuotis ir gauti rūpimą informaciją visais vaiko teisių apsaugos klausimais bei pranešti apie galimus pažeidimus. Konsultacijų galimybe naudojasi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai – jų skambučiams skiriamas ypatingas dėmesys.