Jos teigimu, ši sankcija turėtų būti peržiūrėta.
„Įstatymų leidėjui priėmus sprendimą padidinti baudų dydžius, piniginės sankcijos šiais atvejais dar skaudžiau atsilieps visiems šeimos nariams“, – teigiama kontrolierės veiklos ataskaitoje už praėjusius metus.
E.Žiobienė nurodo tyrusi atvejį, kai minimalią algą gaunančiai motinai pagal tuomet galiojusią Baudžiamojo kodekso redakciją buvo skirta 20 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio bauda – 753 eurai. Ji turėjo būti sumokėta per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Ši suma turėjo didelės įtakos šeimos biudžetui.
Nuo 2017 metų rugsėjo įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kad teismas už minėtą nusikaltimą turėtų skirti nuo 50 iki 2000 MGL dydžio baudą, šiuo metu tai yra nuo 2500 iki 100 tūkst. eurų.
„Nors bauda yra švelniausia bausmė už minėtą nusikaltimą, praktikoje baudos skyrimas smurtavusiam prieš mažametį vaiką asmeniui turi poveikį ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir jo šeimos nariams tuo aspektu, kad pažeidėjas piniginę sankciją įvykdo, sumokėdamas pinigus iš šeimos biudžeto, tuo dar kartą „nuskriausdamas“ vaiką“, – pabrėžė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Ji teigė kreipusis į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, siūlydama svarstyti klausimą dėl sankcijos peržiūrėjimo už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui.
E.Žiobienė taip pat savo ataskaitoje nurodo, kad už nežymų smurtą prieš vaikus numatytas areštas ar laisvės atėmimas „taip pat ne visuomet atitinka pažeidėjo asmenybę bei nusikaltimo pavojingumą“.
Teisingumo ministerija savo ruožtu yra parengusi Baudžiamojo kodekso pataisą, kad asmeniui vengiant arba nesant galimybių sumokėti skirtą baudą, teismas gali ją pakeisti laisvės apribojimu.
Anot kontrolierės, kartu su laisvės apribojimu teismas galėtų skirti draudimus ar įpareigojimus, kurie teigiamai paveiktų suaugusiojo elgesį, „o tai veiksmingiau užtikrintų bausmės paskirtį paveikti nusikaltusį asmenį, keisti jo elgesį“.
Ataskaitoje vaiko teisių apsaugos kontrolierė nurodo pernai atlikusi 381 tyrimą dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.
Anot jos, smurto prieš vaiką panaudojimas buvo vienas dažniausių tyrimuose nustatytų vaiko teisių pažeidimų.
