Vaikų globos ekspertė: globėjų trūkumas – lyg neišsprendžiama bėda

– Kaip nutiko, kad tapote globos eksperte ir padedate globos centrams?

– Čia turbūt susiję su mano asmenine istorija: vaikų globoje dirbu visą gyvenimą. Mano pats pirmas darbas ir buvo globos namuose, vėliau pradėjau dirbti Vilniaus globos centre. Jaučiau didžiulį susirūpinimą tuo, kas vyksta, tad galiausiai „nukeliavau“ ir į nacionalinę pagalbą globos centrams.

– Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria globos centrai?

– Vienas didžiausių sunkumų yra tas, kad Lietuvoje labai trūksta globėjų šeimų, kuriose vaikai, netekę tėvų globos, galėtų apsigyventi. Trūksta ir budinčių globotojų, kurie bent jau laikinai juos priglaustų.

Dabar globojama 6416 vaikų. Didžioji dalis, 4639 vaikai, gyvena šeimose, 1254 – institucijose, 262 – globos centre ir 261 – šeimynose.

– Kiek iš viso Lietuvoje globojama vaikų?

– Dabar globojama 6416 vaikų. Didžioji dalis, 4639 vaikai, gyvena šeimose, 1254 – institucijose, 262 – globos centre ir 261 – šeimynose.

– O kiek turime globėjų?

– Šiuo metu yra 3582 globėjai, budinčių globotojų – 272, turime 250 institucijų, 55 šeimynas.

– Paaiškinkite, kas yra budintysis globotojas, globėjas, šeimyna ir šeima?

– Budintysis globotojas – tai pirmieji namai, kai šeimoje atsitinka krizė ir kai vaikams nėra saugu tuose namuose likti. Tai būna tuo atveju, jeigu vaikas neturi artimųjų giminaičių, kur galėtų laikinai apsistoti. Jie vaikui – laikinas „saugumo uostas“.

Šeimos – fiziniai asmenys, globėjai, kurie globoja nuolat iki 18 metų ir ilgiau, užaugina vaiką kaip žmogų. O šeimynos – lyg institutas, kur globojamų vaikų skaičius svyruoja nuo 4 ir daugiau.

– Ar susiduriate su tuo, kad globėjai prieštarauja, nori prižiūrėti tam tikrų vaikų, sutinka globoti ne bet kokį vaiką?

– Oi, čia, žinokite, – visas mokslas (šypsosi). Kai jūs turite kokią nors mintį ar ketinimą tapti globėju, budinčiu globotoju ar šeimyna, mes visada rekomenduojame pasikonsultuoti su globos centru. Na, jeigu turite klausimų ir yra kokių nors neaiškumų, tai bet kuriuo atveju pirmoji stotelė – globos centras.

Unsplash.com nuotr./Vaikai

Tada teikiate prašymą Valstybinei vaikų teisių ir apsaugos tarnybai, kad norite globoti vaikus. Pateikiate savo ir žmonių, kurie gyvena kartu ir yra vyresni nei 16 metų, sveikatos pažymas. Tuomet Vaiko teisių apsaugos skyrius vertina jūsų formalųjį atitikimą, ar pagal kriterijus galite būti globėju.

Jeigu nesate teistas dėl tam tikrų nusikaltimų, jūsų sveikatoje nėra žymų dėl sveikatos problemų, kurie neleistų tapti globėju, tuomet Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs šiuos formaliuosius kriterijus, jus siunčia jūsų vietos globos centrui į globėjų ir įtėvių mokymus ir konsultacijas (GIMK).

Patys mokymai trunka 7 savaites (7 susitikimai). Mokymų metu jūs lankysitės ir GIMK mokytojų namuose. Per tuos vizitus ir mokymus vyksta abipusis vertinimas, įsivertinimas. Tai reiškia, kad tuo metu galite išsakyti pageidavimus, ką jūs norėtumėte globoti: kiek vaikų, kokios lyties, kokio amžiaus, turinčius sveikatos sutrikimų ar ne. Vėliau visa tai susitariate su globėjų ir įtėvių rengėjais. Ir galiausiai – parašoma išvada, ar tinkate.

Vilniaus miesto savivaldybėje mokama 500 eurų įkūrimo išmoka, o globotojui mokamas atlygis – 1260 eurų.

– Pradžioje minėjote, kad vienas didžiausių globos centrų iššūkių – globėjų trūkumas. Kaip manote, ar visi šiandien dirbantys globėjai susitvarko su krūviu?

– Na, tikriausiai, vienareikšmiško atsakymo nėra. Turbūt yra taip, kaip ir nutinka gyvenime – įvairiausi iššūkiai, situacijos.

– Kur dažniau tenka susidurti su situacijomis, kad vaikams reikalingi globėjai – didesniuose ar mažesniuose miestuose?

– Didžiuosiuose, nes čia gyventojų skaičius – didesnis. Nėra tam tikrų aspektų.

– Globėjams už vaiko priežiūrą skiriami pinigai. Ar galėtumėte pasidalinti, kiek yra mokama už, pavyzdžiui, vieno vaiko globą?

– Taip, budintiesiems globėjams yra skiriamas finansavimas. Na, pavyzdžiui, vienkartinė išmoka, skirta vaiko įsikūrimui, Klaipėdos rajono savivaldybėje siekia 628 eurus, o globėjas gauna 785 eurus. Vilniaus miesto savivaldybėje mokama 500 eurų įkūrimo išmoka, o globotojui mokamas atlygis – 1260 eurų. Kalbant apie Ukmergės rajono savivaldybę, už vaiko įsikūrimą mokama 490 eurų, o globėjas gauna 1050 eurų. Čia išvardinau didžiausią finansavimą skiriančias savivaldybes.

Patricia Prudente / Unsplash nuotr./Šeima

Kalbant apie mažiausiai skiriančias, pavyzdžiui, Širvintų rajone – už įsikūrimą 200 eurų. Radviliškio rajone – vienkartinė 500 eurų parama po sutarties pasirašymo, o Mažeikių rajono savivaldybėje piniginė parama vaiko įsikūrimui išvis neskiriama. Šiose minėtose savivaldybėse globėjai gauna vienodas algas – 840 eurų.

– Kodėl skirtingose savivaldybėse skiriami pinigai už vaiko priežiūrą globėjams yra skirtingų dydžių? Ar parama neturėtų būti suvienodinta?

– Mūsų Lietuvos Respublikos įstatymai budintiems globotojams numato, koks turi būti minimalus atlygis, ir atveria teises savivaldybėms, kurios veikia pagal savivaldos įstatymą. Na, mes turbūt puikiai suprantame, kad Vilniaus galimybės kelti budintiems globotojams atlygį yra didesnės nei, sakykim, Kazlų Rūdoje ar Kalvarijoje. Pragyvenimo lygmuo – skirtingas, todėl skiriasi ir atlygiai.

Pirmiausia, esame išsikėlę tikslą, kad žmonės turėtų žinoti apie tai, kad apskritai yra galimybė būti globėju, nes dauguma nemano, kad jie gali tai daryti.

– Pokalbio pradžioje klausiau apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti globos centrams. Minėjote budinčiųjų globotojų trūkumą. Ar imamasi kokių nors veiksmų, kad ši problema būtų išspręsta?

– Tikrai imamės veiksmų ir nacionaliniu, ir savivaldybių lygmeniu. Labiausiai dirbame ties tuo, kas pritrauktų žmones globoti. Pirmiausia, esame išsikėlę tikslą, kad žmonės turėtų žinoti apie tai, kad apskritai yra galimybė būti globėju, nes dauguma nemano, kad jie gali tai daryti. Vyrauja neigiamos nuostatos, kad „man nepavyks, aš negalėsiu“ ir panašiai. Vienas pagrindinių mūsų žingsnių – globos viešinimas bei neigiamų nuostatų šalinimas.

Su savivaldybėmis stipriai planuojame ir tai, kas galėtų padėti pritraukti globėjus. Na, kalbame ne tik apie finansavimo didinimą, bet ir apie paslaugų paketus, „žalius koridorius“. Padarėme ir taip, kad nuo šių metų kiekviena savivaldybė turės globėjų pritraukimo planą, kuris bus sudarytas kartu su globos centru. Tai tikimės, kad šį planą pavyks įgyvendinti kiekvienoje savivaldybėje ir kad jis turės poveikį.

Globėjų pritraukimas yra toks reiškinys, kuomet nėra tiesioginio ryšio tarp to, ką darai ir kiek tų globėjų atsiras. Kartais žmonės svarsto ne vienerius metus. Būna atvejų, kai žmogus tik po dešimties metų apsisprendžia ateiti į GIMK mokymus.

– Kodėl, Jūsų nuomone, šios problemos dėl globos turi būti keliama ir sprendžiama?

– Turbūt, pagrindinis veiksnys yra tas, kad mes, kaip demokratinė valstybė, esame ratifikavę Vaiko teisių konvenciją, todėl turime dėti ypatingas pastangas, kad visiems vaikams pas mus gyventi būtų saugu ir gera. Tad mes turime turėti pakankamai gerai parengtų šeimų, kad jos galėtų kuo geriau realizuoti savo globėjų pareigas, o kartu užtikrinti ir vaiko teises.

Kitas svarbus veiksnys – visos Vakarų šalys susiduria su globėjų trūkumu. Visada atsiras šeimų, kur vaikams nėra saugu gyventi, kuriose dažnai susiduriama su priklausomybėmis ir smurtu.

*Kai kurie duomenys gali būti netikslūs, kadangi interviu darytas 2023 metų pabaigoje.

Vilniaus universiteto Jaunųjų žurnalistų draugija (VU JŽD) – moksleivius ir studentus vienijanti iniciatyva, kurios tikslas suburti įvairių žurnalistinių interesų turinčius jaunuolius iš visos Lietuvos ir leisti jiems išpildyti savo kūrybinį potencialą praktikoje.