Moterų teises ginanti organizacija „Neliečiama“ išplatino viešą kreipimąsi, kuriame teigiama, kad reklama diskriminuoja vienišas, dirbančias mamas.
VVTAĮT tokius kaltinimus neigia. Tarnybos teigimu, į platinamą turinį reikėtų žvelgti plačiau.
„Vyro šioje vietoje nesimato“
Reklamos įraše rodoma ryte prieš eidama į darbą dukrą pažadinanti galimai vieniša mama.
Maždaug dešimties metų mergaitė turi pati pavalgyti ir išsiruošti į mokyklą, dėl ko pavėluoja į pamokas.
VVTAĮT vaizdo klipo pabaigoje skelbiama išvada: „Nepriežiūra – tai taip pat smurtas“.
Nevyriausybinė organizacija „Neliečiama“, atstovaujanti asmenims, patiriantiems fizinį, psichologinį, ekonominį, seksualinį ir institucinį smurtą, išplatintame kreipimesi aukščiausioms šalies institucijoms teigia, kad ši reklama pažeidžia lyčių lygybės principus ir galimai diskriminuoja vienišas mamas.
Organizacijos direktorė Roberta Ažukaitė akcentuoja, kad 2019 metų statistika rodo, jog smurtą artimoje aplinkoje patiria net 78 proc. moterų, o 90 proc. įtariamųjų/kaltinamųjų smurtautojų yra vyrai.
„Tuo tarpu besiskirdama arba jau išsiskyrusi viena vaikus auginanti mama, kuri laiko visus keturis namų kampus, užuot sulaukusi tinkamos pagalbos ar institucinio palaikymo, papildomai yra stigmatizuojama ir remiantis nauju Vaiko teisių įstatymu dar ir kontroliuojama priverstinai.
Kas vyksta valstybėje bei jos sistemoje, kad pradedama formuoti vieša nepagarba pačiai gimdyvei?“, – retoriškai teiravosi ji.
„Niekas nesako, kad psichologinis smurtas nepriežiūra yra geri dalykai. Niekas nesako, kad gerai yra neskalbti vaikui rūbų. Ne apie tai mūsų organizacija siekia kalbėti.
Akcentuojame faktą, kad stigmatizuojama moteris. Vyro šioje vietoje visiškai nesimato, jis neturi jokios atsakomybės. Reklamoje rodoma dirbanti moteris, kuri turi dirbti, kad galėtų viena išlaikyti visą šeimą. O tai vadinama nepriežiūra“, – kalbėjo R.Ažukaitė.
Akcentuojame faktą, kad stigmatizuojama moteris. Vyro šioje vietoje visiškai nesimato, jis neturi jokios atsakomybės.
Sklaidai – beveik 43 tūkst. eurų
VVTAĮT pateiktais duomenimis, minėtas vaizdo klipas – tik dalis platesnės socialinių reklamų kampanijos, skirtos informuoti visuomenę dėl galimų vaiko teisių pažeidimų ir užkirsti jiems kelią.
Šio vaizdo klipo kūrimas nuo idėjos iki galutinio produkto Tarnybai kainavo 7 718 eurų.
Tarnyba pažymi, kad visą socialinių reklamų ciklą sudaro trys skirtingos reklamos.
Visų trijų vaizdo klipų viešinimo paslaugoms per artimiausią pusmetį numatyta išleisti beveik 43 tūkst. eurų.
Socialines reklamas numatoma transliuoti šalies TV kanaluose, įskaitant nacionalinį transliuotoją, reklamuoti socialiniuose tinkluose.
Televizijos kanaluose numatomas transliavimo laikotarpis – 5–6 mėnesiai, socialiniuose tinkluose ir naujienų portale – iki 2 mėnesių.
Įvertino kritiškai
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Dovilė Šakalienė kritiškai įvertino apie vienišą mamą pasakojančią reklamos dalį.
„Būtų gerai, kad socialinė reklama, skirta ugdyti tėvų ir visuomenės sąmoningumą, kaip atpažinti smurtą prieš vaikus ir kokią žalą jis daro, kartu nestigmatizuotų (vienišų) (dirbančių) mamų, nes susidaro įspūdis, kad dirbančios mamos kažkaip kaltos dėl visko“, – apgailestavo parlamentarė.
D.Šakalienės nuomone, reklamoje atspindėta pagrindinė mintis – nusikalstama vaiko nepriežiūra – Lietuvos realybėje atrodo kiek kitaip.
„Statistiškai nepriežiūros atvejai, matyt, visgi daugiausia susiję su tėvų priklausomybėmis, bedarbyste ir dažniausiai turi komorbidiškumą, lydimi ir kitų smurto formų: fizinių, psichologinių.
Taip, dažnai tai yra vieniši tėvai, tačiau dauguma atvejų tai nėra dirbanti ir gana pasiturinčiai atrodančius namus išlaikanti mama“, – kalbėjo parlamentarė.
„Pagaulių, įtraukiančių, auginančių empatiją socialinių reklamų labai reikia, jos yra būtina efektyvaus visuomenės švietimo sąlyga. Bet kartu joms taikomi labai aukšti standartai, ir, matyt, reikia vertinti, kodėl valstybės institucijų užsakomos socialinės reklamos ne pirmą kartą sukelia ambivalentiškų jausmų, stigmatizuoja, sutrikdo, supriešina“, – aiškino D.Šakalienė.
Siūlo reklamas vertinti kaip ciklą
VVTAĮT atsiųstame komentare teigiama, kad šia reklama nebuvo siekiama kurti lyčių stereotipų ir išankstinių nuostatų apie moterų ir vyrų vaidmenis šeimoje bei visuomenėje, ar mergaičių ir berniukų patiriamus sunkumus.
„Reklamų cikle vaizduojamos skirtingos situacijos, sąmoningai siekiant siužetų įvairovės, pasirinkta vaizduoti klasę – joje bent keliolika vaikų, tiek berniukų, tiek mergaičių.
Kiekvienas jų gali būti vienos ar kitos smurto rūšies auka, o smurtautojas – tiek mama, tiek tėtis, močiutė, senelis, teta, dėdė ar kiti asmenys. Atsitiktine tvarka vienam siužetui pasirinkti personažai – dukra ir mama, kitiems – sūnus ir tėtis“, – rašoma atsakyme.
Tarnybos teigimu, klipus derėtų vertinti kaip ciklą, o ne pavienes reklamas.
Esą, jose specialiai parinkti skirtingi personažai, kad visuose trijuose klipuose nepasikartotų tik mamos arba tik tėčio smurto prieš vaiką vaizdavimas.
„Viešojoje erdvėje pasirodę pastebėjimai, kad ši reklama diskriminuoja vienišas motinas neturi loginio pagrindimo, nes joje neįvardijama, neparodoma ar kitaip neakcentuojama, kad vaikas gyvena tik su mama, o kituose ciklo klipuose – kad gyvena tik su tėčiu“, – rašo VVTAĮT.
Iš trijų ciklą sudarančių reklamos klipų, dviejuose kalbama apie fizinį ir psichologinį smurtą. Jų pagrindinis veikėjas – berniuką skriaudžiantis suaugęs vyras – tėvas ar giminaitis.
Nepaisant to, kad toks vyrų vaizdavimas taip pat galėtų kelti klausimų dėl lyčių lygybės, Tarnybos tikinimu, reklamų ciklas skirtas padėti vaikams atpažinti smurto apraiškas, o ne platinti stereotipus.
Taip pat VVTAĮT atsakyme minima, kad socialinė ar turtinė šeimų padėtis akcentuota nebuvo.
Vaizduojamos konkrečios situacijos, kuriose nėra jokių užuominų apie vaizduojamų tėvų šeiminę padėtį“, – aiškinama atsiųstame atsakyme.
Viešojoje erdvėje pasirodę pastebėjimai, kad ši reklama diskriminuoja vienišas motinas neturi loginio pagrindimo.
Su tuo nelinkusi sutikti „Neliečiama“ atstovė.
„Nuo kada socialinė reklama, kurios tikslas – suteikti žinojimą ir apsaugoti vaikus nuo galimų smurtinių elementų patampa viešu ir legaliu instituciniu smurtu, nukreiptu prieš vieną šalį. Šiuo atveju moteris“, – apie reklamą, kurioje rodoma galimai vieniša mama kalbėjo R.Ažukaitė.
Pasak „Neliečiama“ vadovės, visų trijų reklamų turinys nėra tinkamas.
„Nors susipažinę su visu reklamų ciklu palietėme tik mūsų atstovaujamą pusę, pažymime, kad visas reklamų ciklas yra kaltinamojo bei žeminamojo pobūdžio“, – kalbėjo R.Ažukaitė.
Pranešimų mažėja
VVTAĮT duomenimis, 2020-aisiais pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų gauta 22 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau ne visi jie pasitvirtino.
2020 metais Lietuvoje užfiksuoti 956 galimi vaikų nepriežiūros atvejai, tai gerokai mažiau nei 2019-aisiais kai tokių pranešimų registruota 1342.
