Mokyklinis autobusas į šalia Grigiškių esantį kaimą neužklysta – valdininkai jau dvejus metus nenusprendžia, kas turėtų apmokėti moksleivių pavežėjimo išlaidas – Trakų rajono savivaldybė, kurios teritorijoje yra Valų kaimas, ar Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai priklausančias mokyklas Grigiškėse lanko vaikai.
Pakeliui užpuolė šuo
Kaimo gyventojai situaciją sprendžia kaip išmano: vienų gyventojų vaikai į mokyklą pėdina patys, kiti kasdien atsiprašo iš darbo ir vaikus iš mokyklos parveža patys, treti apskritai atsisako darbo paskaičiavę, kad vaikų vežiojimui išleidžia tiek pat, kiek uždirba.
Valų kaimo gyventojas Marius pasakoja pats į mokyklą Grigiškėse pėsčiomis einantis kiekvieną dieną. Berniukas teigia tamsos ir ilgo kelio nesibaiminantis – kelionės į mokyklą ėmė kelti siaubą tik po to, kai pakeliui iš mokyklos vaiką užpuolė šuo.
„Kartą iššoko iš krūmų šuo ir apkandžiojo.Galiu parodyti“, – šuns dantų žymes ant rankų atidengia trylikametis Marius.
Jis pasakoja, kad kiekvieną rytą keltis 5.40 val. jau įprato. Į 8 val. prasidedančias pamokas kas rytą berniukas eina beveik dvi valandas. „Būna visaip. Ir šalta, ir sninga“, – pasakoja jis.
Po pamokų berniuko laukia tokia pat kelionė namo. Tik tada, kai po pamokų Grigiškėse jis sulaukia ir treniruotės, vėlyvą vakarą namo jį parsiveža tėvai.
Avarijos – kasdienybė
Aštuonerių ir vienuolikos vaikus auginanti Valų kaimo gyventoja Natalija Čirikienė savo berniukams vaikščioti pavojingu keliu neleidžia.
„Kartą pati važiavau iš paskos mikroautobusiukui, o kelias čia patys matote koks vingiuotas, duobėtas, tai priešais atvažiuojantis berniukas su dviračiu trenkėsi tiesiai į mašiną. Kraupu buvo: daugybiniai lūžiai, ir dabar, jau metams praėjus po reabilitacijos, jis gydomas. Aš savo vaikams vaikščioti šiuo keliu neleidžiu, nes labai nesaugu“, – pasakoja moteris.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Valų kaimo gyventojas |
Ji teigia pasiryžusi verčiau kasdien mesti darbus ir dvi valandas gaišti parveždama vaikus iš mokyklos savo automobiliu.
„Geriau aš mesiu darbus ir pati vežiosiu. Tai, žinoma, ne išeitis, bet kol galime sau leisti, pavežame ir kitus vaikus. Dabar vežiojame dvi mergaites, kurios gyvena labai nepasiturinčiai ir eidavo tuo keliu net ir tada, kai būdavo visiškai tamsu, kai nieko nesimatė aplink. Kelią joms pašviesdavo tik pravažiuojančių mašinų žibintai“, – dėsto N.Čirikienė.
Moteris pasakoja, kad pačiai vežti vaikus iš mokyklos nėra lengva. Rytais jie paliekami prie mokyklos laukti pamokų pradžios, nes atvežami per anksti, kad tėvai spėtų į darbą. Paskui kasdien 13 val. tenka mesti darbus Vilniuje ir lėkti paimti vaikų iš mokyklos. Į darbą moteris grįžta tik po 15 val.
„Pasinaudoju įstatymo numatyta privilegija, kuri turintiems du vaikus numato laisvą valandą, nepietauju ir lekiu jų vežti namo. Toks beprasmis važinėjimas išeina. Ir degalų sąnaudos yra didžiulės. Man parvežant juos namo po mokyklos iš darbo ir grįžti atgal per dieną susidaro 50 kilometrų. Tai per dieną prisukame apie 100 kilometrų. Nemaži pinigai susidaro. Pasiskaičiuoju, kad dirbu tam, kad nuvežčiau vaikus į mokyklą, o pragyvenimui nieko nelieka“, – pasakojo Valų kaimo gyventoja N.Čirikienė.
Kovoja 2 metus
Valų kaimo bendruomenės „Neris“ pirmininkė Elžbieta Ščitienė teigia jau keletą metų dedanti visas pastangas, kad kaip nors suorganizuotų kaimo vaikams saugią kelionę į mokyklą, tačiau problema taip ir neišspręsta: dvi savivaldybės niekaip nesusitaria, kuri turėtų finansuoti moksleivių pavežėjimą, ar ta, kurios teritorijoje vaikai gyvena, ar ta, kurios mokyklas jie lanko.
Šiuo metu mokyklas arčiausiai Valų kaimo esančiose Grigiškėse lanko kiek daugiau nei 60 vaikų.
„Yra didelė dėlionė, kas kam priklauso: vienoje savivaldybėje mes gyvename, kitoje einame į mokyklą. Jau metai, kai mes renkame sąrašus ir labai rimtai su tuo kovojame. Bet problema čia kilo jau labai seniai“, – pasakoja E.Ščitienė.
Anot jos, kiekviena savivaldybė kas kartą vis siunčia į kitą savivaldybę ir aiškina, kad ne ji turi garantuoti vaikų kelionę į mokyklą.
„Vieni siuntinėja pas kitus. (...) Mes rašėme ir Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui elektroniniu paštu, bet jokio atsakymo negavome“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Pasak jos, dar daugiau problemų kils, kai rugsėjį prasidės kelio Valai–Grigiškės remontas ir jis bus uždarytas. Tada keliauti į mokyklą vaikams teks keliauti per Rykantus, o jų kelionė pailgės dar 10 kilometrų į vieną pusę.
„Yra skaudu tiesiog, kad kreipiamės į vieną savivaldybę, į kitą. Mes esame Lietuvos piliečiai, gal galima kaip nors išspręsti tą klausimą? Ar reikia laukti, kol atsitiks nelaimė?“ – skaudulius liejo Valų kaimo bendruomenės pirmininkė.
Problema kilo Vilniui priskyrus Grigiškes
Moteris pasakojo, kad problema kilo tada, kai Grigiškės buvo iš Trakų rajono savivaldybės priskirtos Vilniui. Tuomet Valai, anksčiau sieti su Grigiškėmis, tapo atskirtaisiais ir liko Trakų rajono sudėtyje.
„Artimiausios mokyklos mums vis tiek liko Grigiškėse“, – tvirtina Valų kaimo bendruomenės pirmininkė.
Trakų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Virginijus Baranauskas ketvirtadienį „15min” patvirtino, kad problema nusprendžiant, kas turėtų vežti viename rajone gyvenančius, kitame besimokančius vaikus, tikrai yra.
Ar reikia laukti, kol atsitiks nelaimė? – klausė E.Ščitienė. Anot jo, jeigu Valų kaimo vaikai mokytųsi Lentvario mokykloje, jų pavežėjimu Trakų rajono savivaldybė tikrai pasirūpintų.
„Visiems, kurie mokosi mūsų rajono mokyklose, pavežėjimas yra užtikrinamas“, – sakė jis nurodydamas, kad šiuo atveju vaikais rūpintis turėtų Grigiškių mokyklos ir Vilniaus savivaldybė.
Grigiškių vidurinės mokyklos direktorė Hanka Gžybovska teigė ne kartą rašiusi raštus į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau sulaukusi tik neigiamų atsakymų.
„Mums atsako, kad nėra lėšų finansuoti kelionę. Esame kreipęsi ne kartą šiuo klausimu, anksčiau dar Vilniaus savivaldybė apmokėdavo pavežėjimo išlaidas, tačiau prieš dvejus metus sutartį nutraukė. Dabar vėl rašysime prašymus iš naujo, kooperuosimės visos keturios Grigiškių mokyklos, nes tiems vaikučiams tikrai labai reikia autobuso“, – „15 min” sakė H.Gžybovska.
Pavežėjimą pažadėjo
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriui Gintarui Alfonsui Petroniui žinia apie devynis kilometrus į mokyklą pėsčiomis traukiančius Valų kaimo vaikus buvo naujiena.
Jis tikino, kad Vilniaus savivaldybė nėra gavusi prašymo finansuoti šių moksleivių pavežėjimą.
„Kai tik gauname prašymą iš savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų dėl moksleivių pavežėjimo ne didesnį nei 40 kilometrų atstumą, privalome jų kelionę apmokėti. Mokyklos gali rinktis ir privačius vežėjus“, – sakė jis.
Departamento direktorius užtikrino, kad problemos dėl to, kad Valų kaimas yra Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, tikrai nekils: „Jau dabar vežame vaikus į Vilniaus mokyklas ir iš Vilniaus rajono, ir iš Trakų, ir iš Švenčionių rajonų“, – sakė G.A.Petronis užtikrindamas, kad Valų vaikams kelyje į mokyklą ir iš jos per dieną sukarti 18 kilometrų daugiau nebeteks.
