Kaip rašoma ligoninės pranešime, gydytoja vaikų hematologė dr. Jelena Rascon, vertindama per šiuos metus atliktų kaulų čiulpų transplantacijų rezultatus, teigia, kad jie dėl pažangių gydymo metodų, reikiamų medikamentų, medicinos technologijų ir aukštos gydytojų kvalifikacijos nesiskiria nuo gaunamų užsienio šalių medicinos klinikose.
„Kaulų čiulpų transplantacija – sudėtingas, rizikingas ir brangus gydymas, – teigia dr. J. Rascon, – tačiau visiems pacientams, kuriems nusprendžiama atlikti transplantaciją, tai būna paskutinė galimybė pasveikti“. Iš visų Vaikų ligoninėje transplantuotų vaikų yra pasveikę 51 proc. ligonių.
Per kaulų čiulpų transplantacijas ligoniams persodinami giminingų donorų (brolių, seserų) arba negiminingų donorų kaulų čiulpai. Daugiausia negiminingų donorų, tinkamų mūsų pacientams, buvo rasta Vokietijoje. 100-ajai transplantacijai paruoštam ligoniui tinkamas donoras taip pat gyvena Vokietijoje.
Geriausia, jeigu ligonis turi donoru būti tinkantį brolį arba seserį. Jeigu neturi, pradedama negiminingo donoro paieška – iš pradžių Lietuvos negiminingų donorų registre, o jame neradus – per pasaulio negiminingų donorų registrų tinklą. Šiuo metu jame užregistruota jau 12 milijonų donorų.
Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre šiuo metu yra apie 6 tūkstančiai žmonių. Dr. J. Rascon teigimu, tai labai nedidelis skaičius, todėl ir tikimybė, kad lietuviui tiks Lietuvos registre esančio donoro kamieninės ląstelės yra labai maža. Vaikui Lietuvoje gyvenančio negiminingo donoro kamieninės ląstelės per pastaruosius devynerius metus tiko tik vieną kartą, atliekant 80-ąją kaulų čiulpų transplantaciją praėjusiais metais.
Vaikų onkohematologai apgailestauja, kad mūsų šalyje kaulų čiulpų donorų yra labai nedaug, nors duoti kaulų čiulpus visai nekenkia donoro sveikatai ir didžiausia galimybė rasti tinkamą donorą būtų būtent Lietuvoje.
