Agentūros „SOS vaikai“ darbuotojų nuostabai, pastarąjį mėnesį ėmė sparčiai retėti mažųjų valgytojų gretos. Tačiau labdaros valgykla sulaukia vis daugiau nemokamo kąsnio ieškančių suaugusiųjų.
„Pradėję aiškintis, kur dingsta mažieji mūsų draugai, netikėtai sužinojome, kad padidinus važiavimo miesto autobusais kainas jie pas mus atvykti tiesiog neišgali“, – LŽ teigė agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriui vadovaujanti gydytoja Marija Zabulionienė.
Ji prisiminė kartą pastebėjusi, kad agentūros valgykloje apsilankiusi mergaitė paslėpė delniuke nesuvalgytą kotletą ir nunešė jį už durų laukiančiai mamai. Tai kartojosi keliskart. „Supratome, kad pagalbos reikia ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Nuo to laiko pradėjome maitinti ir suaugusiuosius“, – pasakojo M.Zabulionienė. Kalbėdama ji pabrėžė, kad suaugusieji į labdaros valgyklą randa būdų atvykti ir pabrangus autobusų bilietams.
M.Zabulionienė ir kitos vaikais labdaringai besirūpinančios agentūros moterys teigė, kad žinodamos, kokiomis sąlygomis auga dauguma pavalgyti susibėgdavusių mažųjų panevėžiečių, neabejojo, jog atsisakę nemokamo agentūros kąsnio jie tikrai alksta. „Atvykę pas mus vaikai retai pasitenkina viena porcija ir vis prašo pakartoti. Pavalgę stengiasi nusičiupti duonos ar dar ko nors, kad galėtų parsinešti namo“, – LŽ teigė agentūros direktorės pavaduotoja Audronė Dagienė.
Rūpindamosi, kad į jų įkurtus Šeimos namus vaikai galėtų atvykti pavalgyti, pažaisti ir paruošti pamokas, moterys kreipėsi į Autobusų parko vadovus. Tikėjosi, kad jie sutiks vaikus vežti nemokamai. „Autobusų parko vadovybė atsakė neturinti tokios teisės ir pasiūlė kreiptis į politikus. Kalbėjomės ir su jais. Be to, susitarėme dėl vizito pas Panevėžio merą. Gal miesto taryba pasirūpins mažaisiais, kuriais nepasirūpina jų tėvai?“ – vylėsi A.Dagienė.
LŽ lankantis agentūros valgykloje, jos darbo tikrinti atėjusios higienos specialistės reikalavo, kad sudarinėjant valgiaraštį jame būtų nurodytas porcijų dydis. „Laikytis formalumų reikalaujančioms specialistėms teko aiškinti, kad mūsų gaminamų porcijų dydis priklauso nuo to, kiek ir kokių produktų turime. Gali būti, kad ateis toks metas, kai prašantiesiems tegalėsime pasiūlyti sriubos“, – sakė M.Zabulionienė.
Anot jos, vaikai maitinami už Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtas lėšas, labdaringai paaukotus pinigus bei produktus. Paaukotų pinigų surenkama daugiau nei skiriamų valstybės. M.Zabulionienė sakė, kad sunkmetis labdaros teikėjų neatbaidė – atkrito tik smulkieji aukotojai.