„Laikas atsisveikinti su institucine globa, kuri yra nesėkmės priežastis“, – įsitikinęs psichiatras, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Dainius Pūras.
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje jis sakė, kad įstaigoje gyvenantis vaikas – visų mūsų aplaidumo pasekmė, o įdėjus pastangas, daugybė vaikų galėtų laimingi augti šeimose.
Šiuo metu globos įstaigose gyvena per 4 tūkst. vaikų.
„Vaikų iki trejų metų raidai toks gyvenimas yra labai žalingas. Vaikų globos įstaigos dosniai išlaikomos mokesčių mokėtojų pinigais, tačiau laikas apsispręsti ir aiškiai pasakyti, jog daugiau tokios situacijos netoleruosime. Vaikai atimami lengva ranka, tikimės, kad ši praktika baigsis“, – pabrėžė jis.
Anot D.Pūro, vienas iš būdų – teikti tiek finansinę, tiek psichologinę, tiek socialinę pagalbą vaikus auginančioms šeimoms.
„Mes tikime, jog Lietuva subrendo tam, kad kiekvienas vaikas galėtų gyventi šeimoje. Tačiau tarptautinis įvaikinimas yra labai prasta praktika, tai rodo, kad šalis nesusitvarko su situacija, – tikino jis. – Reikia nustoti skirstyti šeimas į geras ar blogas, reikia nustoti agituoti moteris atsisakyti vaiko, ne viską padarėme, kad vaikai laimingi augtų su savo tėvais.“
„Paramos centro vaikams“ vadovė Aušra Kurienė teigė, kad praėjusiųjų metų pabaigoje buvo registruotos 10 389 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 21 tūkst. vaikų.
Nuo tėvų per praėjusiuosius metus buvo atskirti per 800 vaikų. „Tokia praėjusiųjų metų realybė. Pusė šeimų mokėjo apginti savo vaikus ir nereikėjo įsikišimo. Klausimas, kodėl kita pusė to nesugebėjo. Viskas būtų kitaip, jeigu šeimos būtų gavusios tinkamą pagalbą“, – įsitikinusi ji.
SOS Vaikų kaimai Lietuvoje vaiko interesų atstovavimo patarėja Virginija Pleckevičienė aiškino, kad vaikų globos namuose vaikas tikrai nepatiria laimingos vaikystės.
„Laimingai vaikystei reikia šeimos aplinkos, reikia tvirtų ryšių tarpusavyje. Lietuvoje pernai buvo 10,5 tūkst. be tėvų globos likusių vaikų – tai Prienų arba Joniškio dydžio miestas. Per 2 tūkst. vaikų – visas Pagiegių miestas – pernai neteko tėvų globos“, – pasakojo V.Pleckevičienė
Tiesa, ji pabrėžė, kad negali būti jokios kalbos apie globos namų uždarymą, kol nepasirengta visus vaikus įkurdinti biologinėse ar globėjų šeimose. Ji įsitikinusi, kad tai valstybei nekainuotų brangiau nei išlaikyti vaikų globos namus.
Anot V.Pleckevičienės, po vienu stogu turėtų augti ne daugiau kaip 6 vaikai.
„Pereinamasis laikotarpis bus sunkus, tačiau viskas yra įmanoma“, – įsitikinusi ji.
V.Pleckevičienė patikino, jog dėl to stengtis turėtų visi. „Nereikėtų ieškoti oponentų ten, kur jų nėra“, – pridūrė ji ir pažvelgė į spaudos konferenciją atėjusius protestuotojus.
Prieš spaudos konferenciją naujienų agentūros BNS prieigose nedidelį protestą surengė socialinio tinklo „Facebook“ grupė „Neleiskime valdžiai grobti mūsų vaikų“, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) ir Tautininkų sąjungos aktyvistai.
Spaudos konferencijoje jie garsiai reiškė nepasitenkinimą nevyriausybinių organizacijų atstovų idėja, kad reikia atsisakyti valstybinių globos namų. „Viskas bus taip pat, tik dabar bus uabai“, – piktinosi jie.
LTJS pirmininkas Julius Panka 15min.lt sakė, kad negali taikstytis su tuo, jog kai kurios europinės institucijos nusitaikė į tai, kas brangiausia šeimoje – vaikus.
J.Panka mano, kad Seime svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus, atvers galimybes atimti vaikus ir iš gerų šeimų.
„Šiuo metu prieš vaikus smurtas negalimas, yra įstatymai ir jie taikomi. Tačiau norima priimti papildomus įstatymus, kuriuose sąvokos labai neaiškios. Pagal jį, vaiką bus galima paimti iš šeimos, jeigu vaiko odontologas pasakys, kad jo dantukai neišvalyti, arba, neduok Dieve, jis turi kariesą. Viskas, tai yra vaikų nepriežiūra“, – samprotavo jis.
Jis įsitikinęs, šiuo metu esą purenama dirva įstatymams, kurie leistų įsivaikinti vaikus homoseksualams.
