Ne tik poilsis, bet ir savišvieta
Statistikos departamento duomenimis, vaikų, vasarą vykstančių į stovyklas, sparčiai daugėja. Per metus, nuo 2017 iki 2018 metų vasaros, tėvai stovyklauti išleido 2 tūkstančiais daugiau vaikų, o nuo 2014-ųjų šis skaičius padidėjo beveik 12 tūkstančių.
Stovyklų atstovai įsitikinę, kad tiesiog užimti vaikus šiandien jau nebeužtenka – reikia ieškoti naujų būdų, formų, kad laikas stovykloje būtų efektyvus. Vaikų laisvalaikio studijos „100 zuikių“ atstovė Sigita Galdikienė pastebėjo, jog pačios populiariausios stovyklos jų studijoje yra susijusios su skirtingų profesijų pažinimu, tyrinėjimu, saugiu eismu, žmogiškųjų vertybių diegimu.
„Tėvai visada domisi, kokios bus išvykos, kiek laiko vaikas praleis lauke, ar stovyklose dirbantys žmonės turi patirties su vaikais. Šie stovyklose nori naujų patirčių, įspūdžių, tačiau kartu ir pramogų, nes jiems tai – atostogų metas. Tenka ilgai padirbėti dėliojant stovyklų programas, kad vaikai gautų naujų žinių, patirties, kažko išmoktų“, – aiškino „100 zuikių“ atstovė.
Ji pabrėžė ir tai, jog šiemet tėvai savo vaikų užimtumu rūpinasi anksčiau nei pernai. „Jei pernai turėjome daug besikreipiančių dėl stovyklų likus savaitei ar dienai iki stovyklos, šią vasarą dalis stovyklų pamainų jau buvo užpildytos iki birželio pirmosios“, – sakė S.Galdikienė.
Kitos vasaros stovyklos „Lietuvos atgaja“ komunikacijos ir plėtros vadovė Ieva Stogevičiūtė komentavo, kad nors stovykla vyksta jau 27 metus, kasmet norinčių stovyklauti vis daugėja, todėl registraciją tenka uždaryti jau pavasarį ar net anksčiau. Ji sakė, kad poreikis augti, mokytis ir eksperimentuoti yra didžiulis, nes stovykla yra ne rutininė veikla ir vaikus svarbu nuolat sudominti.
Jei pernai turėjome daug besikreipiančių dėl stovyklų likus savaitei ar dienai iki stovyklos, šią vasarą dalis stovyklų pamainų jau buvo užpildytos iki birželio pirmosios, – sakė S.Galdikienė.
„Kiekviena stovyklos pamaina turi unikalią temą ir vienetinę programą, kuri kuriama atsižvelgiant į vaikų poreikius, vadovų gebėjimus, vaikams ir vadovams kylančias kūrybines iniciatyvas“, – kalbėjo I.Stogevičiūtė.
Pastaraisiais metais, pasak stovyklų rengėjų, jaučiama sukarintų, išlikimo gamtoje stovyklų paklausa. Stovyklos „Skautai neskautams“ vadovė Dovilė Pilkauskienė sakė susidomėjimą tikrai jaučianti. Pasak jos, populiarumas auga ne tik dėl disciplinos ugdymo, bet ir dėl šiose stovyklose formuojamų vertybių.
„Mes (skautai, – aut.past.) turime stiprų pedagoginį, istorinį ir vertybinį pagrindą, kuris leidžia visada atliepti visuomenės poreikius. Vyksta tam tikras asmenybės pokytis – kažkas išmoko labiau dalintis, kažkas išdrįso pagroti prieš kitus vaikus, kažkas pirmą kartą nepažįstamoje grupėje nepatyrė patyčių. Tokios patirtys sustiprina“, – aiškino D.Pilkauskienė.
Tačiau stovyklos „Išlikimas“ organizatorius ir vadovas Andrius Kuprys nepastebėjo ryškaus tokių stovyklų poreikio ir sakė, kad vis dėlto daugiausiai susidomėjimo sulaukia tie, kurie jau turi ištikimą stovyklautojų būrį. Pirmus metus jo organizuojama išlikimo gamtoje stovykla priima palyginti mažai dalyvių, tačiau, pasak A.Kuprio, iki šiol visos vietos nėra išgraibstytos.
Galbūt to nesimato žvelgiant iš šalies, bet stovyklos organizavimas trunka visus metus, – kalbėjo „Lietuvos atgajos“ atstovė.
„Asmeniškai nemanau, kad yra išaugusi paklausa tokio tipo stovykloms – kokia buvo, tokia ir liko. Manau, kad visos stovyklos yra vienodai paklausios“, – sakė A.Kuprys.
Kainų kilimas neišvengiamas
Stovyklos „Lietuvos atgaja“ atstovė I.Stogevičiūtė sutinka, kad stovyklų kainos natūraliai auga dėl kitų brangstančių paslaugų – maisto produktų ar transporto.
„Galbūt to nesimato žvelgiant iš šalies, bet stovyklos organizavimas trunka visus metus: rengiame vadovų mokymus, prižiūrime stovyklavietę, nuolat rūpinamės tiek programų kokybės, tiek buities gerinimu“, – kalbėjo „Lietuvos atgajos“ atstovė. Ji pridūrė, kad stovykla galėtų kainuoti dar brangiau, nes norinčiųjų stovyklauti yra daugiau, nei užtenka vietų, tačiau tikslas nėra pasipelnyti. „Jei norėtume užsidirbti, kurtume kokį nors verslą, o ne organizuotume stovyklas. Ši veikla siekia ne pelno, o prasmės“, – pabrėžė I.Stogevičiūtė.
„100 zuikių“ vadovė S.Galdikienė pritarė, kad kelialapių kainų augimas yra neišvengiamas. Mat kyla ne tik darbuotojų atlyginimai, bet ir edukacijų, maisto, kanceliarinių prekių kainos.
„Renkantis stovyklą tėvams patarčiau visada klausti organizatorių, skaityti atsiliepimus, domėtis, kiek ir kur numatoma išvykų, jei jie nėra tikri, kas įeina į stovyklos kainą. Tikrai yra stovyklų, kurios neorganizuodamos nė vienos išvykos per savaitę prašo tokios pat sumos, kaip ir stovyklos su išvykomis ir edukacijomis kasdien“, – kalbėjo stovyklos organizatorė.
Siūlo ir nemokamas stovyklas
Miestų savivaldybės kasmet vaikams siūlo ir nemokamas arba dalinai finansuojamas vasaros stovyklas. Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Alina Kovalevskaja 15min teigė, kad šiemet sostinės savivaldybė vaikų vasaros poilsio programoms finansuoti skyrė 200 tūkst. eurų.
Pasak direktorės, šiais metais pilnai ar dalinai iš valstybės biudžeto bus finansuojama 161 programa, iš kurių dauguma – dieninės stovyklos. Šias organizuoja daugiausia nevyriausybinės organizacijos bei Vilniaus miesto mokyklos. Vilniaus savivaldybė vaikus nemokamai arba už mažesnę kainą kvies išbandyti sporto, kraštotyros bei menines stovyklas.
Negalima teigti, kad nemokamas stovyklas dažniausiai renkasi nepasiturinčių vaikų tėvai, – sako A.Kovalevskaja
A.Kovalevskaja pažymėjo, jog stovyklos, kurios yra nemokamos, turinio prasme nesiskiria nuo mokamų stovyklų. Taip yra todėl, kad kai kurie stovyklų teikėjai turi kitų finansinių rėmėjų. Direktorė taip pat paneigė mitą, jog nemokamas stovyklas renkasi tik nepasiturinčių vaikų tėvai.
„Nepriklausomai – stovykla yra mokama ar ne – jų poreikis yra didelis. Negalima teigti, kad nemokamas stovyklas dažniausiai renkasi nepasiturinčių vaikų tėvai, nes Vilniaus miesto savivaldybė dalinai ar pilnai jas finansavo“, – aiškino A.Kovalevskaja.
Iš viso planuojama, kad savivaldybės finansuojamose vasaros poilsio stovyklose stovyklaus ir pramogaus 9800 vaikų, iš jų 2890 socialiai remtini.
Svarbu nepamiršti saugumo
Ne mažiau svarbus už kainas tėvams yra ir vaikų saugumas. Didesnis dėmesys skiriamas toms stovykloms, kurios įsikūrusios prie vandens telkinių. Nors dalis stovyklų turi specialius sveikatos draudimus, kurie neretai yra privalomi vykstant į stovyklavietę, vaikus nuo tykančių pavojų suaugusieji ne visada spėja apsaugoti.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė teigė, kad centras vaikų stovyklas kontroliuoja tik gavęs skundų ar prašymų.
2018 metais dažniausiai gauti skundai iš vasaros stovyklų buvo dėl nesaugių, netvarkingų baldų, nešvarių ar nelygių grindų, šalto ar karšto vandens nebuvimo. Taip pat buvo nustatyta, kad stovyklų patalpų naudojimo metu atsiradę sienų, lubų, grindų, įrenginių ar inventoriaus defektai, galintys turėti įtakos vaikų sveikatai ir saugumui, nepašalinami nedelsiant.
I.Skridailienė tikino, kad NVSC platina pranešimus ir savo interneto svetainėje primena apie visuomenės sveikatos saugos reikalavimus keliamus vaikų poilsio stovykloms.
