2021 09 25

Vaikus lauke ketina mokyti ir kalbų, ir matematikos: įrengė klasę mokyklos kieme

Vilniaus J.Basanavičiaus progimnazijos mokiniai dalį pamokų turi nebe įprastose kabinetuose, o lauko klasėje. Mokyklos bendruomenė susitarė ir panaudojusi turimus pinigus bei gavusi vieno fondo paramą kieme pastatė kupolą, kuriame – šildymo, vėdinimo sistemos, internetas, modernūs suolai. Progimnazijos direktorė įsitikinusi, kad tai bus puiki motyvacija mokytis. O tėvų bendruomenė neslepia pasigedusi savivaldybės paramos.
Lauko klasė J.Basanavičiaus progimnazijoje
Lauko klasė J.Basanavičiaus progimnazijoje / dr. Jono Basanavičiaus progimnazijos archyvo nuotr.

Lauko klasė šalia J.Basanavičiaus progimnazijos atidaryta vos prieš kelias dienas. Tačiau čia jau vyksta pamokos, išnaudota ši erdvė ir tėvų susirinkimui – dėl pandemijos jų mokytojai negali pasikviesti į mokyklos vidų, o kieme tiesiog ant suolelio būtų šalta.

Galvojo seniai, įgyvendino per metus

Kaip pasakojo šios mokyklos tėvų komiteto narys, pats čia kažkada mokęsis ir į savo vaikus atvedęs Ramūnas Markovas, ši idėja tapo realybe visų bendrų pastangų dėka.

„Prisiminkite, kai patys buvome vaikai, o čia progimnazija, mokosi vaikai iki 14 metų, tai kas buvo įdomiau – ar mokytis klasėje, ar visiškai skaidriam kupole lauke su vaizdu į didelį ąžuolą? Sakiau per lauko klasės atidarymą vaikams, kad jie turėtų džiaugtis kiekvieną dieną, nes mes tokių galimybių neturėjome. Mes net negalėjome ant žolytės užlipti, nes buvo draudžiama.

Ši mintis kilo dėl vaikų ir mokyklos bendruomenė tą mintį brandino seniai, kol aš kaip bendruomenės narys paraginau daryti. Pernai pavasarį nusprendėme daryti, planavome padaryti greičiau, bet pandemija tikrai neprisidėjo prie spartos“, – sakė R.Markovas.

Jis sako išgirdęs progimnazijos direktorės pažadą klasę naudoti nuo ryto iki vakaro, o vakarais čia galės rinktis mokinių taryba, mokyklos taryba, gal ir mokytojų taryba. Taip pat – tėvų susirinkimams.

„Pirmoji pamoka jau vyko, vos atidarius klasę. Tai buvo kalbų pamoka – lietuvių, anglų ir prancūzų kalbų miksas per poeziją.

Tai nėra pavėsinė, tai visiškai uždara, apsaugota nuo oro sąlygų klasė, su vėdinimo ir šildymo sistema „oras oras“. Tad klasę planuojama naudoti visus metus iki kokių -15 laipsnių, vasarą visada. Ten yra elektra, nupirktos tokios kėdės, kad aš norėčiau turėti, gali jose suptis.

Pirmą kartą mačiau, kad pritaikytos individualios kėdės su staliukais, kur vienu rankos pasukimu staliukas persikelia iš dešinės ar kairės pusės, kad tiek kairiarankiams, tiek dešiniarankiams būtų patogu“, – pasakojo R.Markovas.

dr. Jono Basanavičiaus progimnazijos archyvo nuotr./Ramūnas Markovas
dr. Jono Basanavičiaus progimnazijos archyvo nuotr./Ramūnas Markovas

Tikisi, kad bus motyvacija

J.Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė 15min neslėpė besitikinti, kad lauko klasė taps viena iš motyvacinių priemonių, kaip mokytis kitokiose erdvėse, po skliautu, sėdint tarsi lauke, bet šilumoje. Kitokiomis sąlygomis, kurios atskleidžia ir kitokių galimybių.

„Visa bendruomenė to labai norėjome. Tai pakankamai ilgas projektas, apie metus truko. Ne taip paprastai viskas pasidaro. Ir vieta, ir dizainas, ir įvairūs inžineriniai skelbimai, ir kad būtų efektyvu bei tinkama kaina. Daug tų klausimų buvo.

Bet mes iš karto svajojame, kad būtų ne viena tokia lauko klasė, planuojame ir daugiau. Mūsų labai didelė bendruomenė, tai vien dėlto reikėtų“, – kalbėjo direktorė.

Bet mes iš karto svajojame, kad būtų ne viena tokia lauko klasė, planuojame ir daugiau. Mūsų labai didelė bendruomenė.

Iš viso šioje mokykloje mokosi 1080 mokinių. Anot direktorės, ketinama sudėlioti tvarkaraštį, pagal kurį galimybių pasinaudoti lauko klase turės visi mokiniai. Ji tikisi, kad ir visi mokytojai norės savo dalykų bent kartais mokyti čia.

„Matyt, mes kaip ir kitos mokyklos, ieškome įvairiausių kūrybiškų sprendimų dėl mokymosi kitose erdvėse, mokymosi kitaip. Nes visos tos aplinkos, kaip bebuvę, stimuliuoja, motyvuoja mokytis. Ta įprasta praeities pamoka tampa nebeaktuali, neįdomi, galima tampa tik per kažkokią griežtą drausmę. Dabarties gyvenimas ir priverčia ieškoti įvairiausių sprendimų, kad įtrauktume vaikus į mokymosi procesą įdomiai“, – sakė J.Nemanienė.

Jau pirmąjį vakarą po atidarymo šioje lauko klasėje įvyko ir tėvų susirinkimas, tačiau direktorė juokėsi dar nežinanti tėvų įspūdžių, tik girdėjusi, kad užsibuvo jie ten ilgai.

„Vaikų akys spindėjo, kiek klausinėjome, tai labai tikimės, kad ne tik vaikai, bet ir mokytojai norės naudotis“, – apie pirmus įspūdžius kalbėjo direktorė.

dr. Jono Basanavičiaus progimnazijos archyvo nuotr./Jurgita Nemanienė
dr. Jono Basanavičiaus progimnazijos archyvo nuotr./Jurgita Nemanienė

Pagalbos iš savivaldybės nesulaukė

Mokyklos bendruomenės atstovai neslepia, kad tikėjosi Vilniaus savivaldybės pagalbos įgyvendinant šį projektą. Bendra jo vertė siekė beveik 15 tūkst. eurų.

„Savivaldybė buvo vienu metu nusiteikusi padėti, tai dėl jos mes pusę metų sugaišome laukdami jų pagalbos, kol sužinojome, kad tos pagalbos nebus. Tada mes padarėme viską bendruomenės lėšomis – tiek iš tėvų skiriamų 2 proc., kiek dar tėvai aukoja, tiek mokyklos administracija prisidėjo iš ugdymui skirtų lėšų, tiek iš verslo paaukotų lėšų.

Labai norėtume ir antrą padaryti, labai norėtume, kad visos Vilniaus mokyklos galėtų tokias netradicines erdvės turėti“, – kalbėjo R.Markovas.

Savivaldybė buvo vienu metu nusiteikusi padėti, tai dėl jos mes pusę metų sugaišome laukdami jų pagalbos, kol sužinojome, kad tos pagalbos nebus.

Jis teigė nenorįs kritikuoti savivaldybės, suprasdamas, kad finansiniai ištekliai yra riboti, tačiau vis dėlto norėtų matyti kažkokią paramos schemą. Esą kaip, tarkim, yra su kelių ar kiemų asfaltavimu – jeigu gyventojai prisideda, dalį lėšų skiria ir miestas.

Taip galėtų būti ir su mokyklų bendruomenių projektais, įsitikinęs R.Markovas. Jis teigė, kad savivaldybės atstovai labai teigiamai reagavo į pristatytą idėją dėl lauko klasės, gyrė projektą, žadėjo pagalbą.

„Tačiau vėliau mums pasiūlė dalyvauti konkurse, jeigu jame laimėtume, galėtume gauti 2 tūkst. eurų, tik kada tai bus, neaišku. Nusprendėme nebelaukti. Nes dar ir reikalavimas buvo įrengti tokias labai gražias klases, kurių vertė net nežinau tiksliai kokia, gal reikėtų prie mūsų išleistos sumos dar vieną nulį reikėtų“, – teigė R.Markovas.

dr. Jono Basanavičiaus progimnazijos archyvo nuotr./Lauko klasė J.Basanavičiaus progimnazijoje
dr. Jono Basanavičiaus progimnazijos archyvo nuotr./Lauko klasė J.Basanavičiaus progimnazijoje

Savivaldybė: mokykla pasirinko įrengti pati

Vilniaus savivaldybė sako prisidedanti prie tokių iniciatyvų ir vardija aštuonias mokyklas, dalyvavusias savivaldybės lauko klasių projekte, kurį organizavo Vilniaus švietimo pažangos centras.

„Daugelio parengtų projektų labai didelės sąmatos, tad ne visos mokyklos galėjo įsirengti klases šiais metais. Šiuo metu Vilniaus Šilo mokykla, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija ir Vilniaus Vyturio pradinė mokykla jau turi lauko klases.

Lėšos lauko klasės įrengimui (kiekvienai mokyklai buvome numatę po 2000 eurų) pervestos Vilniaus Šilo mokyklai ir numatyta greitu metu pervesti Vilniaus Vyturio pradinei mokyklai. J.Basanavičiaus progimnazija rinkosi dirbti savarankiškai – patys keitė projektą ir įsirengė savo lėšomis“, – teigiama Vilniaus savivaldybės komentare.

Taip pat savivaldybė pažymėjo, kad kai kurios mokyklos ir nedalyvaudamos projekte turi įsirengusios lauko klases. Pavyzdžiui, Kunigaikščio Gedimino progimnazija.

Prisidėjo fondas, skatinantis savanorystę

Anot tėvų komiteto atstovo, galbūt galima klasę įrengti ir pigiau. Tarkim, turėti tik kupolą tiesiai ant žolės be įrangos, tai irgi paįvairins mokymosi procesą, gal tik nebus taip modernu, kaip įsirengė J.Basanavičiaus progimnazija.

Vietos ir antrai bei trečiai tokiai klasei šalia mokyklos atsirastų, viskas remiasi, kaip sako R.Markovas, į finansus. Pirmajai klasei apie pusę sumos buvo skirta iš mokyklos turimų pinigų, dar dalį skyrė tėvų bendruomenė, o dar 4 tūkst. eurų paaukojo vienos įmonės įkurtas paramos fondas.

R.Markovas neslėpė pats dirbantis toje įmonėje, o jos įkurtas paramos fondas turi šimtamilijoninį kapitalą ir dirba keliomis skirtingomis kryptimis.

Tai čia yra yra šito fondo ketvirta parama šiai mokyklai – remontuotos sporto salės grindys, pirkta daugiau nei šimtas planšetinių kompiuterių.

„Šitas konkretus fondas, apie kurį kalbu, yra skirtas skatinti savanorystę. Visi darbuotojai, esami ir buvę, kurie savanoriauja, gali kreiptis į įmonę finansinės pagalbos savo savanoriškai veiklai. Aš kadangi daug metų buvau mokyklos tarybos pirmininkas, dabar esu tėvų komiteto narys.

Tai čia yra yra šito fondo ketvirta parama šiai mokyklai – remontuotos sporto salės grindys, pirkta daugiau nei šimtas planšetinių kompiuterių. Mūsų mokykla buvo viena iš nedaugelio Lietuvoje, kurioms nereikėjo valstybės paramos kompiuteriais per pandemiją, nes mokykla savo resursais viską turėjo“, – pasakojo R.Markovas.

Turi ir kiti

Kovo 1 dieną Vilniaus švietimo pažangos centras paskelbė apie startuojantį bandomąjį projektą „Lauko klasių projektavimas“, pagal kurį numatyta padėti aštuonioms sostinės mokykloms „artėti prie Geros mokyklos koncepcijoje išsakytos vizijos, kad mokymas(is) turėtų vykti ne vien tradicinėje klasės erdvėje, o „klasėse be sienų“.

Vilniaus Šilo mokyklą šių mokslo metų pradžioje paskelbė atidariusi lauko klasę, tai „unikali erdvė, kur mokiniai turės galimybę ne tik geriau pažinti artimą aplinką, bet ir mokytis kitaip“.

Vilniaus Šilo mokyklos nuotr./Lauko klasė Vilniaus Šilo mokykloje
Vilniaus Šilo mokyklos nuotr./Lauko klasė Vilniaus Šilo mokykloje

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis