Vilniuje veikia tik viena aikštelė, kur nemokamai priimamos senos padangos. Kitąmet tokių aikštelių turėtų būti bent 5, tačiau pripažįstama, kad be vairuotojų supratingumo aikštelės gamtos neapsaugos.
„Vilniuje pagal gyventojų ir jų turimų automobilių skaičių turėtų būti bent 10 aikštelių, kuriose senos padangos būtų priimamos nemokamai. Šiuo metu yra tik viena, Gariūnų gatvėje“, – sakė Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Naktinis.
Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė tikino, kad sostinėje numatyta 12 teritorijų, kuriose atsiras stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės, kuriose bus priimamos ir nebenaudojamos padangos. „Kitais metais Europos Sąjungos (ES) lėšomis įrengsime 5 aikšteles, o likusias – pagal galimybes per dvejus metus“, – žadėjo V.Braškienė.
Ji prisipažino, kad kova su padangomis pakelėse – kaip su vėjo malūnais: „Daug kas, matyt, tebemano, kad pigiau išmesti padangas pakelėje ar miške, nei važiuoti į miesto pakraštį ir jas atiduoti, kad ir nemokamai. Gal situacija pasikeis įrengus daugiau aikštelių, kai jos bus arčiau žmonių. Bet tam reikia ir pačių vairuotojų supratimo.“
„Paraiška ES dėl lėšų aikštelėms įrengti jau paduota. Manome, kad pinigus gausime per keletą mėnesių, tereikia tvarkingų dokumentų“, – optimistiškai kalbėjo bendrovės VAATC, besirūpinančios, kad į šį projektą būtų pritraukta ES lėšų, direktoriaus pavaduotojas plėtrai Jurijus Valiūnas.
Anot jo, pirmųjų stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių statyba Pašilaičiuose ir Pilaitėje prasidėtų dar šių metų pabaigoje, o kitų trijų – Naujojoje Vilnioje, Paneriuose ir Liepkalnio gatvėje – 2011-ųjų pradžioje. „Tiksli vienos aikštelės įrengimo kaina paaiškės po konkurso, kuris bus skelbiamas turint pinigų. Manome, kad vieną aikštelę išeitų įrengti už 800 tūkst. ar 1 mln. Lt“, – teigė J.Valiūnas.
Kol kas vilniečiai turi dvi galimybes: padangas atiduoti į vienintelę aikštelę Gariūnų gatvėje arba vežti į autoservisus ir mokėti pinigus. „Mes senas padangas iš tų vairuotojų, kurie perka naujas padangas mūsų parduotuvėje, priimame nemokamai. Iš kitų vairuotojų padangų neprivalome priimti, tačiau dažniausiai priimame už mokestį. Jis priklauso nuo padangų dydžio ir vienam komplektui siekia 80–120 Lt“, – pasakojo bendrovės „Autovisata“ serviso direktorius Vygantas Gasiūnas.
Keis įstatymus
Situacija autoservisuose turėtų pasikeisti kitąmet, mat Aplinkos ministerija iki gegužės 1 d. ketina baigti derinti įstatymo projektą, pagal kurį padangų platintojai privalės nemokamai priimti senas padangas. „Geriausiu atveju vairuotojai servisams priduoti padangas nemokamai galės kitą pavasarį“, – teigė A.Naktinis.
Kol įstatymų bazė nėra sutvarkyta, vairuotojų išmėtytas padangas pakelėse ir pamiškėse renka savivaldybės, mat įprasti sąvartynai padangų nepriima.
Utilizuoja dviem būdais
Lietuvoje šiuo metu senos padangos utilizuojamos dviem būdais – deginamos bendrovėje „Akmenės cementas“ arba perdirbamos Šiauliuose esančioje bendrovėje „Metaloidas“. Pasak A.Naktinio, į šias įmones patenka tik maža dalis senų padangų – kitos sunaikinamos nelegaliai, pavyzdžiui, sudeginant, arba tiesiog išmetamos pamiškėse.
„Akmenės cemento“ teisininkas Richardas Sudaris pasakojo, kad įmonė padangas deginti ir taip išgauti reikalingą energiją cemento gamyklai pradėjo 2006 metais. „Pirmais metais sudeginome 7,2 tūkst. tonų padangų, 2007 m. – 8,1 tūkst. tonų, 2008 m. – 8,4 tūkst. tonų, pernai – 6,9 tūkst. tonų padangų. Šiemet planuojame jų sudeginti 8–10 tūkst. tonų“, – sakė R.Sudaris.
Jo tvirtinimu, įmonė jau yra investavusi dešimtis milijonų litų į specialias krosnis ir filtrus, neutralizuojančius padangų deginimo metu išsiskiriančias nuodingas medžiagas ir aplinkos užterštumą, todėl padangų deginimo neatsisakoma ir ateityje. „Dabar teršiame gamtą lygiai tiek pat, kaip ir degintume kitą kurą. Tokios technologijos naudojamos visame pasaulyje: Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, JAV“, – vardijo R.Sudaris.
Jis pasakojo, kad įmonė įsipareigojusi iš visų rajonų savivaldybių per metus nemokamai priimti po 2 tūkst. tonų bešeimininkių padangų. Už didesnį kiekį imamas mokestis, kaip ir iš privačių bendrovių, atvežančių senas padangas.
Bendrovės „Metaloidas“ direktorė Kristina Gvazdikienė sakė, kad jų įmonė padangų smulkinimu užsiima nuo 2004-ųjų ir kasmet susmulkina vidutiniškai 10–12 tūkst. tonų padangų. Įmonėje padangų smulkinimo metu išgauta guma vėliau naudojama betoninių trinkelių gamyboje – guma sustiprina betoną. Kitose šalyse tokia guma naudojama ir tiesiant kelius asfaltine danga.
Gamtos teršėjus baudžia
„Mažiausia nuobauda – įspėjimas. Bet jeigu, pavyzdžiui, padangos išmetamos pakelių juostose, tuomet pažeidėjui gali tekti sumokėti 200–400 Lt“, – sakė A.Naktinis. Tačiau norint įrodyti, kad padangas išmetė vienas ar kitas žmogus, reikia įvykį užfiksuoti: nufilmuoti ar nufotografuoti.
