Praėjusį mėnesį feisbuke pasirodė dešimtys reklaminių publikacijų, skirtų parduoti esą kraujagysles išvalančią priemonę „Detonic“. Reklama pasidalyta šimtus kartų, o bendras peržiūrų skaičius perkopė milijoną.
Prekės reklamuojama tinklalapyje, papuoštu logotipu „Medicinos laikraštis“. Tokio periodinio leidinio, tiesa, nėra. Išgalvoti ir medžiagą reklamuojantys medikai. Naudojama Adomo Bielinsko pavardė. Tokio gydytojo rasti nepavyko.
Tai neturėtų stebinti, nes panašu, kad mediko tapatybės nežino ir patys reklamos kūrėjai. Skirtingose tos pačios prekės reklamai skirtose nuorodose A.Bielinskas iliustruojamas vis kito vyro atvaizdu. Reklamoje kalbama ir apie neegzistuojančią „Vilniaus ligoninę“.
Vaistu įvardijama prekė teisės naudoti tokį pavadinimą neturi. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) registre medžiaga nėra registruota, todėl ji gali ne tik nesuteikti norimo poveikio, bet ir pakenkti.
Netikėti siūlančiais stebuklus
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įspėja, kad gydyti gali tik vaistai. Jei nurodoma, kad gaminys turi gydomųjų savybių, jis privalo būti registruotas kaip vaistinis preparatas.
Taip pat patariama vengti stebuklingų preparatų, kurie žada greitus ir sunkiai įtikimus rezultatus. VVTAT taip pat rekomenduoja atidžiai apžiūrėti internetinę parduotuvę.
Šioje turi būti pateiktas buveinės adresas, telefono numeris ir elektroninis paštas, kad klientas galėtų susisiekti su pardavėju.
Jei tokie duomenys nėra pateikiami, rizikuojama likti prie suskilusios geldos su galimai žalingais preparatais, be galimybės susigrąžinti pinigus.
Daugiau apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant prekes internetu, galima susipažinti čia.
VVTAT teigimu, kiekvienai reklamai taikomas tiesos reikalavimas. Gyventojai turi gauti teisingą informaciją apie reklamuojamus produktus, kad galėtų priimti pasvertus sprendimus dėl šių įsigijimo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
