Jau išgėrė porą tablečių
Į tokią nemalonią padėtį pastaruoju metu pateko viena moteris. Savo patirtimi ji pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“.
„Gal kas galite pasakyti apie šį vaistą, – pasiteiravo ji. – Užsisakiau vieną dėžutę išmėgint. Manau, kad pamečiau 50 eurų.
Skambutis: aiškino rusiškai, kad nuo padagros, sanarių tabletės. Dėžutė gražiai pagaminta, angliškai parašyta su klaidom, o kas per tabletės joje, tai velnias tik žino. Belieka negert.
Taigi atsiliepimai rašomi jų pačių. Nebetikėkim, tai sukčiai. Bet kaip leidžia feisbukas. Aišku, kai žmogus serga, tai patiki. Tai va, išmečiau 50 eurų patikėjus…“
Vėliau moteris nurodė porą tablečių išgėrusi. Ar patyrė kokį nors nepageidaujamą šalutinį poveikį, nenurodė. Portalas 15min bandė susisiekti su ja, bet atsakymo kol kas nesulaukė.
Komentaruose žmonės ėmė dalytis panašiomis istorijomis, siūlyti grąžinti pirkinį ir už tai reikalauti grąžinti pinigus ar iškart kreiptis į policiją.
Pirkėja taip pat pridėjo įsigytų vaistų dėžutės nuotrauką. Ant jos matyti pavadinimas „Vermixin“. Kai kurie komentatoriai atkreipė dėmesį, kad jis skamba panašiai kaip „Vermox“ – vaisto nuo kirmėlių, kurio veiklioji medžiaga yra mebendazolas ir kurį gali vartoti suaugusieji bei vaikai nuo 2 metų, pavadinimas.
Toks produktas nėra registruotas kaip vaistas, jo nėra ir notifikuotų maisto papildų sąraše.
Pastarojo galima įsigyti Lietuvos vaistinėse, taip pat ir internetu (čia, čia). Bent didžiosios tinklinės vaistinės nieko panašaus į „Vermixin“ neparduoda.
Nemokamas ar už 39 eurus?
Informacijos apie „Vermixin“ paieškojus „Google“, išmetamas ne vienas tinklalapis, registruotas įvairiose šalyse, kuriuose jis paminėtas.
Esama ir lietuviškų puslapių (pavyzdžiui, čia, čia, čia, čia). Juose pirmiausiai rašoma apie žarnyno kirmėles, parazitus, kurie „gali išlikti jūsų organizme daugelį metų ir diena po dienos žaloti jūsų organizmą jums to nepastebint“.
„Parazitai kenkia jūsų organizmui, o juos sunku aptikti – pašalinkite juos greitai ir saugiai su „Vermixin“, – taip reklamuojamas šis produktas.
Kai kuriuose tinklalapiuose pateikta preparato sudėtis, paaiškinta, kaip jis veikia ir kaip jį vartoti.
„Vermixin“ minimas ir šiame interviu su Rūta Grinevičiūte-Janutiene, prieštaringai vertinama interneto televizijos laidų vedėja.
Moteris žurnalistui esą papasakojo apie kamuojančią sunkią ligą – ji tariamai užsikrėtė parazitais. Bet bičiulis, išgirdęs apie jos būklę, pasiūlęs „naują preparatą nuo parazitų, kurį sukūrė NVSC (tai yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pavadinimo santrumpa, bet tekste nėsyk nedetalizuota, ar turimas omeny jis, ar kita įstaiga – red. past.)“.
R.Janutienės teigimu, ją išgelbėjo „naujas preparatas, kurį kartu sukūrė Lietuva ir Šveicarija“ – būtent minėtas „Vermixin“.
Jai už vaistą esą nereikėjo mokėti, „nes to daryti nereikia niekam“. Dabar (prie teksto nenurodyta data, tad neaišku, kuriuo tiksliai metu) jis „platinamas pagal specialią valstybinę programą, praktiškai nemokamai“.
O teksto apačioje yra lentelė, kurioje darsyk paminėta „valstybinė programa“ ir siūloma užsisakyti vaistą „už akcijos kainą“, dar įspėta, kad reklaminių rinkinių skaičius ribotas. Tiesa, panašu, kad akcija mažai ką domina – sandėlyje likusių pakuočių skaičius bent porą dienų yra tas pats – 54.
Greta interviu publikuojami keli straipsniai apie parazitus, bet bet kuri nuoroda nuveda į tą pačią lentelę, kurioje esą galima užsisakyti vaistą.
Nors tinklalapis atrodo kaip naujienų puslapis (viršuje esama įvairių rubrikų), jokios kitos informacijos iš tiesų nepateikta – vien cituotas interviu ir nuorodos į lentelę.
Nuorodą į interviu su laidų vedėja galima rasti šioje „Facebook“ paskyroje, bet ji neveikia. Kad tai buvo tas pats tekstas, galima suprasti tik iš pavadinimo ir matomos pastraipos.
Anksčiau reklamavo kita
Beje, tame pačiame tinklalapyje tokiu pačiu būdu – interviu su R.Janutiene – neaiškios kilmės preparatai nuo parazitų reklamuojami jau seniai.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar pernai sausį įspėjo, kad tuo užsiima apsišaukėliai: „Labai padaugėjo piktybiškai sukurtų interneto svetainių, kuriose skelbiama klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie neaiškios kilmės produktus, neva leidžiančius greitai ir efektyviai atsikratyti vienokių ar kitokių ligų bei sveikatos sutrikimų.“
Pernai buvo reklamuojamas „stebuklingas“ preparatas nuo parazitų „Wortex“ – tokio paties poveikio, tik kitokiu pavadinimu ir kitaip supakuotas. Be to, jį esą sukūrė ne NVSC, o SAM.
Šis preparatas taip pat neva platintas pagal specialią valstybinę programą, praktiškai nemokamai. Rašyta, kad „gydytojai dažniau nori išrašyti pacientams brangius preparatus ar procedūras, kadangi už tai gauna savo dalį, o ne rekomenduoti šį pigų preparatą“.
Buvo klaidingai nurodyta, kad SAM rado šios situacijos sprendimą – esą sukūrė specialią užsakymo formą, kurioje užklausą gali pateikti bet kuris gyventojas, užteko, kaip ir dabar, palikti vardą ir telefono numerį.
Gresia nepageidaujamos reakcijos
VVKT atstovės spaudai Aistės Tautvydienės žodžiais, „Vermixin“ reikėtų laikyti neaiškios kilmės preparatu. „Toks produktas nėra registruotas kaip vaistas, jo nėra ir notifikuotų maisto papildų sąraše“, – portalui 15min teigė ji ir pasiūlė pakliuvus į sukčių rankas kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Vartojant neaiškios kilmės preparatus, pristatomus kaip vaistai, taip pat – falsifikuotus vaistus, žmogui gali pasireikšti daugybė nepageidaujamų reakcijų.
Ši tarnyba reguliariai sulaukia skundų iš pilietiškų žmonių, kurie virtualioje erdvėje aptinka siūlymų ar savo pašto dėžutėse randa leidinių, kuriuose skelbiama klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie preparatus, neva leidžiančius greitai ir efektyviai atsikratyti vienokių ar kitokių ligų bei sveikatos sutrikimų.
„Be jokios abejonės, minimą produkciją siūloma įsigyti. Dažniausiai su „didžiule“ akcija“, – teigė pašnekovė.
Šiuose tinklalapiuose ar leidinių straipsniuose siūloma sveikatos problemas įveikti savarankiškai, namų sąlygomis vartojant maisto papildus, vitaminus ir pan., pabrėžiama, kad vaistai neišgelbės. Būna ir taip, kad neaiškios kilmės produktai pristatomi kaip inovatyvūs vaistai.
„Ligas gydo vaistai, o ne maisto papildai, – atkreipė dėmesį VVKT atstovė. – Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną vienokiomis ar kitokiomis medžiagomis. Taip, maisto papildų ir vaistų pakuotės yra labai panašios, ir vieni, ir kiti preparatai parduodami vaistinėse, bet maisto papildas nėra vaistas.
Tad žmonės šiuo atveju labai smarkiai klaidinami. Maisto papildai negali gydyti, gydomąjį poveikį turi tik vaistai. Tad raginčiau visus būti budrius, neužsiimti savigyda ir nerizikuoti savo sveikata. O, turint sveikatos problemų, būtinai pasikonsultuoti su gydytoju.“
A.Tautvydienės žodžiais, neaiškios kilmės preparatai dažniausiai reklamuojami piktybiškai sukurtose interneto svetainėse, kurios išsiskiria specifiniu stiliumi: daug ryškių spalvų, deklaratyvių, stebuklingą neva gydomąjį preparato poveikį nusakančių šūkių.
Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų tokiose svetainėse yra neaktyvios. Svetainėse cituojami neegzistuojantys gydytojai. Įvedus jų pavardes į „Google“, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, pateikiamų kaip jų darbovietė, nerandama. Kartais pasinaudojama egzistuojančių gydytojo vardu ar veidu, tik pakeičiama jo specialybė. Neretai sukčiai pasinaudoja ir žinomų žmonių vardu: aktorių, dainininkų, žurnalistų ir pan.
Svetainėse cituojami neegzistuojantys gydytojai. Įvedus jų pavardes į „Google“, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, pateikiamų kaip jų darbovietė, nerandama.
Dar vienas bendras fiktyvių svetainių bruožas – jos tarpusavyje labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeičiamas tik preparatas pavadinimas ir nuotrauka.
Kai kuriose fiktyviose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų:
„Vartojant neaiškios kilmės preparatus, pristatomus kaip vaistai, taip pat – falsifikuotus vaistus, žmogui gali pasireikšti daugybė nepageidaujamų reakcijų.
Tai gali būti bėrimas, patinimas, galvos, raumenų ar kitų kūno vietų skausmai, karščiavimas, pykinimas bei vėmimas, mieguistumas, vangumas, galvos svaigimas, galimi rimti apsinuodijimai ar net mirtis. Kartais gali nenutikti ir nieko, nes žmogus įsigijo ne vaistą, nors jam buvo tvirtinama priešingai, o jokio poveikio organizmui neturinti preparatą, kurio sudėtyje – paprasčiausias cukrus.“
-
Antibiotikų trūkumas pasaulyje grasina epidemijomis: kokia situacija Lietuvoje?
-
Dar viena sąmokslo teorija: iš vaikų kraujo gaminami „amžinos jaunystės“ vaistai
-
Kokias klaidas darome vasarą laikydami vaistus automobilyje ir namuose? Atsako vaistininkė
-
Ar žinote, ką daryti su pasibaigusio galiojimo vaistais? 5 esminės taisyklės, kaip juos rūšiuoti
Registruotas net Rusijoje
A.Tautvydienės teigimu, visus vaistus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose. Tai yra vaistinės, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – ir mažmeninės prekybos vietos: parduotuvės, degalinės, vaistinių interneto puslapiai, pažymėti specialiu logotipu.
Šis nurodo, kad tinklalapyje saugu pirkti vaistus. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu, sąrašas (Lietuvos atveju ši informacija pateikiama VVKT interneto svetainėje.
„Vaistų siūlyti įsigyti elektroniniu paštu ar telefonu (skambinant, siunčiant SMS), legaliai veikiančios vaistinės neturi teisės ir to nedaro, – patikino A.Tautvydienė. – Tad, jei vaistų siūloma įsigyti būtent tokiu būdu, tai turėtų būti pirmas ir pats rimčiausias signalas, kad tapote sukčių auka, kad jums greičiausiai siūloma įsigyti neaiškios kilmės produktą, pristatomą kaip vaistai.
Žmogus taip pat gali visada pasitikrinti, ar siūlomas preparatas yra vaistas. Tai padaryti labai paprasta. Tereikia apsilankyti mūsų tarnybos interneto svetainėje ir atsidaryti specialią skiltį „Vaistų paieška“, beliks įrašyti ieškomo vaisto pavadinimą. Jei paieška jokių rezultatų neduos, vadinasi siūlomas produktas nėra vaistas.“
„Legaliai veikiančios vaistinės vaistų nepardavinėja nei elektroniniu paštu, nei telefonu. Vaistinėse dirbantys vaistininkai turi teisę telefonu tik suteikti farmacinę paslaugą, t.y., pakonsultuoti dėl konkretaus vaisto vartojimo būdo, galimų šalutinių poveikių ir pan.“ – pabrėžė tarnybos atstovė.
A.Tautvydienė atkreipė dėmesį, kad neaiškios kilmės produktų dažniausiai siūloma įsigyti fiktyviose interneto svetainėse. Jos paprastai būna registruotos net ne Lietuvoje, o kur nors Centrinės Amerikos šalyse, Afrikoje, Azijoje. Susekti, kas jas sukūrė, pričiupti ir nubausti kaltininkus nėra lengva. O užblokavus vieną svetainę, netrukus įkuriama naujų.
Kai kurie tinkalapiai, kuriuose reklamuojamas „Vermixin“, registruoti JAV, Pietų Korėjoje, Rusijoje, nors daugumos domenai – lietuviški. Neįprastai – mažai susiję su farmacijos produktais – atrodo ir adresai: rafes, shkppas, kainacpa, gip-vilnius. Bent vienas puslapis patalpintas tinklalapyje, siūlančiame susikurti interneto svetainę nemokamai. Puslapyje, kuriame publikuojamas interviu su R.Janutiene, gausu gramatinių klaidų.
„Tarnyba nėra įgaliota kontroliuoti neteisėtos prekybos vaistais ar juo labiau neaiškios kilmės produktais (siūlomų internetu ar kitaip) ir tam neturi jokių poveikio priemonių. Tačiau, sulaukusi žmonių skundų, kiekvienu atveju bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, stengiasi edukuoti visuomenę ir viešai straipsniais ar įrašais socialinių tinklų paskyrose informuoti apie kiekvieną jai žinomą sukčiavimo atvejį.
Neabejojame, kad efektyviausiai nubausti tokius sukčiautojus gali pati visuomenė, būdama sąmoninga, budri, atsakinga, kritiškai vertinanti informaciją ir nepirkdama tokių produktų iš tų, kas tiesiog nori apgauti, pasipelnyti“, – pabrėžė VVKT atstovė.
15min verdiktas: sukčiai. Šis produktas, reklamuojamas kaip vaistai nuo parazitų, o kai kuriems - nuo podagros ir sąnarių skausmo, nėra registruotas kaip vaistas, jo nėra ir notifikuotų maisto papildų sąraše
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
