Analizė atlikta pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų pateiktas viešųjų pirkimų sutartis. Šiuos duomenis pateikė 17 sveikatos priežiūros įstaigų iš 18. Anot Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus Gintaro Žandaravičiaus, gauti duomenis nebuvo paprasta – ne visos įstaigos linkusios geranoriškai bendradarbiauti.
Savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Erikas Bėrontas teigė, kad buvo analizuojamos keturios prekių kategorijos – vaistai, medicinos ir dezinfekcijos priemonės bei vakcinos.
Du lyderiai
Sudarius 10-ies dažnai naudojamų vaistų, kuriuos perka ir ligoninės, ir poliklinikos, krepšelius ir palyginus jų kainas paaiškėjo, kad neefektyviausiai viešuosius pirkimus vykdo Sapiegos ligoninė bei Odos ir veneros ligų centras (OVLC).
„Šios dvi įstaigos yra lyderės. Tačiau, tarkime, Vilkpėdės ligoninė vaistus pirko pigiau, nei siūlo Centrinė perkančioji organizacija (CPO). Sapiegos ligoninė už šiuos vaistus mokėjo net 44 proc. brangiau“, – teigė E.Bėrontas.
Savivaldybės specialistai pamėgino palyginti ir konkrečių vaistų kainas. Sudarius tokį krepšelį paaiškėjo, kad įstaigos nesidalina informacija tarpusavyje, nes už kai kuriuos vaistus OVLC moka net 67 proc., o Sapiegos ligoninė – 60 proc. brangiau, negu pigiausiai mokančios gydymo įstaigos.
„Ši viešųjų pirkimų analizė ir parodė, kodėl Sapiegos ligoninei gresia bankrotas. Direktorius, iš kurio turėtume reikalauti atsakomybės, nebedirba. Šįkart mes nagrinėjome šių metų pirkimus, situacija irgi bloga, todėl ta reorganizacija, kurią atliekame, yra vienintelis būdas kuo skubiau pakeisti valdymą“, – tikino Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Moka brangiai, nes perka mažai
OVLC atstovai teisinasi, kad medikamentams per metus išleidžia tik apie 10 tūkst. Lt, pirkimai maži, neretai vienetiniai, todėl ir kainos išauga. „Jeigu pirktume ne kelis kilogramus, o tonas vatos, kaina būtų kitokia“, – įsitikinęs šios gydymo įstaigos vadovas Gintautas Lileikis.
Visos savivaldybei pavaldžios gydymo įstaigos per metus išleidžia apie 8,2 mln. Lt. Skaičiuojama, kad perkant vaistus centralizuotai būtų galima sutaupyti iki 1 mln. Lt.
Panaši situacija ir perkant medicinos priemones – vienkartines pirštines be pudros, vatą, tvarsčius (7x14 cm), chalatus, bachilus, termometrus. Sudarius pigiausių priemonių krepšelį paaiškėjo, kad nė viena gydymo įstaiga jų visų taip pigiai neperka.
Mažiausiai – 21 proc. – permoka Karoliniškių poliklinika. Sapiegos ligoninė už tas pačias priemones mokėjo 185 proc., Antakalnio poliklinika – 292 proc., o OVLC – net 496 proc. daugiau. Pavyzdžiui, vatos kilogramas Greitosios medicinos pagalbos stočiai kainavo 8,8 Lt, o Sapiegos ligoninei – net 53 Lt.
Privers keistis duomenimis
Panašūs skaičiai paaiškėjo išanalizavus ir kitus viešuosius pirkimus. Anot mero, tokia situacija susidaro ir dėl to, kad įstaigos tarpusavyje nesikeičia duomenimis, tačiau ketinama jas įpareigoti tai daryti.
„Mes reikalaujame, kad kuo greičiau būtų pereita prie pirkimų iš CPO elektroninio katalogo. Pasipriešinimas buvo didžiulis – niekas to nenorėjo. Todėl ši analizė yra akivaizdus atsakymas – galima sutaupyti milijonus vien todėl, kad perkama efektyviau“, – teigė A.Zuokas.
Priešininkai nurimo
Jau po naujųjų metų duomenys, ką ir už kiek pirko gydymo įstaigos, bus pateikiami internete.
A.Zuokas įsitikinęs, kad būtent viešumas paskatins sveikatos įstaigas peržiūrėti vykdomus pirkimus. „Ateityje galvojame lyginti ir su kitų šalių sostinėmis, tarkim, Ryga ir Talinu. Juk visi perkame panašius dalykus, todėl bus įdomu pasižiūrėti, kiek jie moka ir kodėl“, – dėstė meras.
Vienas griežčiausiai centralizuotą viešųjų pirkimų sistemą kritikavusių medikų – Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktorius Rimantas Keblas – dabar jau kalba, kad jeigu būtų patvirtintas tinkamas mechanizmas, jis būtų priimtinas visoms įstaigoms. „Mes visi esame suinteresuoti taupyti ir viską pirkti pigiau“, – teigė R.Keblas.
