Įsakymas dėl galimybės išplėstinės praktikos vaistininkams imti tepinėlius greitiesiems COVID-19 antigenų testams atlikti įsigaliojo gegužės 1-ąją.
„Atsižvelgiant į tai, kad atliekant tokią procedūrą rizika sukelti paciento sveikatos būklės sutrikimus yra minimali, o techniškai tepinėlio iš nosies landos priekinės dalies paėmimo procedūra nesudėtinga, tai praplečiamos išplėstinės praktikos vaistininko kompetencijos“, – nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.
15min pasiteiravo vaistinių, ar jos pasirengusios teikti COVID-19 testavimo paslaugas.
Pasigenda aiškumo
Vaistinių atstovai patikino, kad taip, nors pastebėjo, kad šiuo klausimu vis dar daug neaiškumų.
„BENU vaistinių tinklas palaiko iniciatyvą gyventojus testuoti greitaisiais antigeno testais dėl COVID-19 ir vaistinėse – tam turime pritaikytą infrastuktūrą, išplėstinės praktikos vaistininkai turi reikiamą kvalifikaciją“, – teigė šio tinklo rinkodaros ir komunikacijos vadovas Mindaugas Urbas.
Turime pritaikytą infrastuktūrą, išplėstinės praktikos vaistininkai turi reikiamą kvalifikaciją.
Bet, pasak jo, kol kas anksti pasakyti, kiek testavimui reikės pajėgumų, ar paslauga kainuos gyventojams ir kiek.
„Kol kas nesame gavę gairių, kokius konkrečius reikalavimus turi atitikti vaistinės, kad galėtų atlikti patikimus COVID-19 testus“, – pažymėjo jis.
Galimybių paso idėją pristačiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau nurodė, kad vis dar neaišku, ar valstybė visiems, siekiantiems gauti galimybių pasą, apmokės testavimąsi dėl COVID-19.
Taip pat ji pažymėjo, kad testų rezultatus turės įvertinti ir įvesti į e.sveikatos sistemą ne bet kas, o sveikatos priežiūros specialistai.
Siūlo leisti testuoti visiems vaistininkams
Jei greituosius COVID-19 antigenų testus galės daryti tik išplėstinės praktikos vaistininkai, o ne visi vaistininkai, testavimo apimtys taip pat bus ribotos, perspėjo „Camelia“ vaistinių tinklo komunikacijos projektų vadovė Žiedūnė Juškytė.
„Mūsų tinklas yra išreiškęs norą testuoti gyventojus greitaisiais COVID-19 antigenų testais, tačiau kol kas nežinome, kokios bus reikalingos sąlygos ir keliami reikalavimai.
Net jei testavimą galėtų atlikti tik išplėstinės praktikos vaistininkai, sąlygas tam turime, tačiau testavimo vietų skaičius būtų ribotas – tik tose vaistinėse, kuriose yra įrengti specialūs skiepijimo kabinetai, turintys asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencijas“, – pasakojo ji.
Tikimasi, kad valdžia reikalavimus gyventojų testavimui supaprastins.
„Viliamės, kad reikalavimai testavimui bus supaprastinti, pavyzdžiui, užtektų šiai procedūrai parūpinti širmą ir kėdę. Taip pat tikimės, kad testuoti galės visi vaistininkai, o ne tik turintys išplėstinės praktikos licenciją.
Tikimės, kad testuoti galės visi vaistininkai.
Tokiu atveju testavimą būtų galima atlikti vaistinėse visoje Lietuvoje, testavimosi pasiekiamumas būtų didelis. Tai, manome, svariai prisidėtų prie COVID-19 plitimo stabdymo“, – komentavo Ž.Juškytė.
Kiek kainuos, nežino
Kiek testavimasis COVID-19 antigenų testais kainuotų gyventojams, jeigu ši paslauga visgi būtų mokama, vaistinių tinklo atstovė teigė negalinti pasakyti: „Šiuo metu negalime pasakyti, kiek ši paslauga kainuotų, tai priklausys nuo daugelio aplinkybių, kol kas dar nėra niekas nuspręsta.“
-
Galimybių pasas: testavimui didinti svarstoma kurti atskirus punktus, mėginius imsiančių vaistinių – keliasdešimt
-
Seimo pirmininkė I.Čmilytė-Nielsen suabejojo, ar bereikia galimybių paso, premjerė I.Šimonytė sprendimą žada trečiadienį
-
V.Čmilytės-Nielsen skepsis dėl galimybių paso: ar tai – signalas dėl įtampų koalicijoje?
-
A.Armonaitė: dėl galimybių paso jaučiu premjerės ir Vyriausybės palaikymą
-
Prezidento patarėjas: galimybių pasas neturėtų reikalauti didelių testavimo apimčių
Aiškumo pasigenda ir „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė.
„Kol kas informacijos trūksta, kad galėtumėm įvertinti ir sukonkretinti, kiek testavimas kainuotų, kuriose vietose tai vyks“, – sakė ji, nors pažymėjo, kad vaistinių tinklas yra linkęs prisidėti prie COVID-19 pandemijos valdymo.
„Mūsų pagrindinis noras – kad kuo greičiau įveiktume pandemiją. Jei šioje vietoje valstybei kaip nors galime padėti, mes norim ieškoti būdų padėti. Bet kol kas yra tiek mažai informacijos, kaip tai galėtų vykti, kad nesiimam kol kas to vertinti“, – komentavo L.Bielskė.
Privačiose laboratorijose greitieji COVID-19 antigenų tyrimai kainuoja apie 20–30 eurų.
Išplėstinės praktikos vaistininkų Lietuvoje – apie 200
Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, šalyje yra apie 200 išplėstinės praktikos vaistininkų. Ar tiek užteks, kad testavimo apimtys, įvedus galimybių pasą, būtų pakankamos?
Gal testavimo pajėgumus planuojama dar kaip nors plėsti?
Su tokiais klausimais 15min antradienį kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, bet atsakymų nesulaukė iki šiol. Jei sulauksime, tekstą papildysime.
Dėl galimybių paso ir to, kur bei kaip jis veiks, Vyriausybė ketina apsispręsti trečiadienį.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen į iniciatyvą įsivesti galimybių pasą, kai vasaros pradžioje turėtų pradėti veikti europiniu mastu galiojantis žaliasis sertifikatas, pažiūrėjo su skepsiu. Pasak jos, „nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens“.
Su pasu – daugiau galimybių pramogauti
Planuojama, kad Lietuvoje galiojantis galimybių pasas bus virtualus dokumentas, suteikiamas pasiskiepijusiems nuo COVID-19, įgijusiems imunitetą (persirgusiems COVID-19) arba gavusiems neigiamą testo rezultatą.
Kiekvienu atveju asmeniui būtų suteiktas unikalus QR kodas, kuris leistų patvirtinti apie turimą imunitetą.
Tokį pasą turintys asmenys galėtų lankytis maitinimo įstaigų viduje, dalyvauti didesniuose renginiuose lauke ir viduje, užsiimti laisvalaikio pramogomis. Paslaugų teikėjams būtų leidžiama rengti asmenines šventes, kuriose dalyvautų daugiau nei du namų ūkiai.
