„Ne kartą kalbėjome apie tai, kaip pandemija dar labiau sustiprino pasitikėjimą vaistininkais, juk tai buvo tie specialistai, su kuriais gyventojai nuolat konsultavosi, ypač tada, kai negalėjo patekti pas medikus. 500 tūkst. išduotų popierinių galimybių pasų tik dar kartą tai įrodo. Vos paskelbus laisvus laikus pasiskiepyti nuo koronaviruso vaistinėse, jie iškart išgraibstomi, nes žmonės vertina vaistininkų jiems skiriamą dėmesį, ne vienas gyventojas dar turi ir savo asmeninį vaistininką. Bet galėtume paskiepyti kur kas daugiau, jei tik valstybė sudarytų tinkamas sąlygas“, – komentuoja LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Anot jos, viena didžiausių kliūčių skiepijimo nuo COVID-19 infekcijos apimtims didinti yra vaistinių potencialo neišnaudojimas kuriant bendrą imunitetą.
„JAV valstybinės institucijos skelbia, kad vaistinės yra viena pagrindinių pandemijos įveikimo įrankių. Kai vasario mėnesį Jungtinės Valstijos pradėjo vakcinuoti gyventojus vaistinėse, tai darė tik keli tūkstančiai – balandžio mėnesį jau buvo įtraukta per 40 tūkst. vaistinių“, – pavyzdžiu dalijasi K.Nemaniūtė-Gagė.
1. Trūksta skiepyti galinčių rankų
Skiepyti nuo COVID-19 vaistinės šiuo metu gali tik vaistininkai, tačiau LVA pirmininkės teigimu, tai taip pat galėtų daryti ir slaugytojai ir farmakotechnikai, kurių šalyje yra 1180.
„Farmakotechnikai, kaip ir vaistininkai, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba vaistinėse ar kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir galėtų prisijungti prie turinčiųjų teisę skiepyti nuo koronaviruso infekcijos. Farmakotechnikai gyventojus jau skiepija Danijoje, Norvegijoje ir Portugalijoje – tai galėtų būtų pavyzdys Lietuvai“, – sako K.Nemaniūtė-Gagė.
Kaip ir vaistininkams, farmakotechnikams galėtų būti suteikta galimybė išklausyti vakcinavimo kursus, įgyti reikiamą kvalifikaciją ir prisidėti prie skiepijimo proceso vaistinėse.
2. Per mažas vakcinavimo įkainis
Pasak LVA atstovės, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas vakcinavimo COVID-19 įkainis, darbo dienomis siekiantis vos 3 eurus, nepadengia nė dalies išlaidų, patiriamų skiepijant gyventojus, taip pat ir darbo užmokesčio kaštų.
„Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad siekdama aktyvinti vyriausių šalies gyventojų skiepijimą pakels įkainius už žmonių skiepijimą namuose, taip pat finansiškai apdovanos sveikatos priežiūros specialistus už skatinimą vakcinuotis. Tačiau išplėstinės praktikos, t. y. skiepyti galintiems vaistininkams neketinama taikyti jokių panašių skatinamųjų priedų. Keista, nes būtent jie prisideda prie gyventojų apsisprendimo skiepytis bei juos vaistinėse vakcinuoja. Jei būtų rasta galimybė jiems skirti priedą, neabejojame, kad pavyktų paskatinti pasiskiepyti dar daugiau gyventojų“, – atkreipia dėmesį K.Nemaniūtė-Gagė.
3. Verslas susimoka ir už atliekų sutvarkymą
Kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose vakcinavimo kaštai yra kur kas mažesni, nes jie turi tam skirtą infrastruktūrą, tad jiems valstybė padengia atliekų išvežimo ir utilizavimo, patalpų išlaikymo ir jų dezinfekavimo išlaidas.
„Vaistinėms nėra kompensuojamos išlaidos, kurios patiriamos naikinant medicinines atliekas, atsivežant vakcinas – dažnai tenka ir tai daryti patiems – dezinfekuojant kabinetus ar vykdant kitą jų eksploataciją. Visa tai turi tilpti į jau minėtus 3 eurus, kas yra paprasčiausiai neįmanoma“, – pabrėžia LVA vadovė K.Nemaniūtė-Gagė.
Vaistinėms nėra kompensuojamos išlaidos, kurios patiriamos naikinant medicinines atliekas, atsivežant vakcinas.
Ji priduria, kad būtina rasti galimybes, kaip vaistinėms padėti įgyvendinti visus šiuos procesus, bei, kaip ir kitus sveikatos priežiūros specialistus, motyvuoti ir vaistininkus.
