A.Dulkys antradienio vakarą laikinai sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ šalyje. Apie šio sprendimo motyvus ir kontekstą 15min laidoje „Versus“ kalbėjomės su VVKT vadovu G.Andrulioniu ir Vilniaus universiteto medicinos profesoriumi Vytautu Usoniu.
„Dalis valstybių pranešė, kad į bendrą duomenų bazę nesukėlė dalies tik ką įvykusių reiškinių“, – sakė G.Andrulionis.
Iki šiol viešai skelbta, kad „AstraZeneca“ vakcina Europos Sąjungoje yra paskiepyta apie 17 mln. gyventojų, iš jų 37-iems po skiepo pasireiškė kraujo krešėjimas. Europos vaistų agentūra šiuo metu tikrina, ar tromboembolija yra kaip nors susijusi su vakcina.
Aš labai nenoriu spekuliuoti dėl būsimų išvadų, kurios šiuo metu yra vertinamos, bet rytoj vakare turėsime truputį aiškesnį vaizdą.
Vaistų kontrolės tarnybos viršininkas sakė šiuo metu negalintis patikslinti, kiek tiksliai didesnis yra kraujo krešėjimo atvejų skaičius.
„Skaičiaus tikslaus aš nepasakysiu, nes ką tik baigėsi Europos vaistų agentūros vadovų posėdis ir jame buvo patvirtinta, kad kiekvieną minutę skaičiai keičiasi“, – kalbėjo įstaigos vadovas.
Pasak jo, pranešimų mechanizmas Europos vaistų agentūroje nėra pritaikytas informacijos apie nepageidaujamas reakcijas po skiepų analizei, tačiau ES valstybės narės pasisakė, jog agentūra „tokių signalų negali ignoruoti“.
„Tai yra užsienio valstybių pranešimai, kad tie staigūs, sunkūs nenumatyti atvejai atsitinka būtent su jaunais žmonėmis, kurie neturėjo didelių sveikatos sutrikimų ar kažkokių susirgimų ir kurių negalime ignoruoti. Jeigu norime būtų maksimaliai atsargūs, turime visus atvejus išsiaiškinti“, –sakė G.Andrulionis.
Anksčiau Europos vaistų agentūra ketvirtadienį žadėjo išvadą dėl menamų „AstraZeneca“ skiepo sąsajų su kraujo krešėjimu, tačiau G.Andrulionis tvirtina, kad galutinio atsakymo tądien gali ir nebūti.
Tuo tarpu Lietuvos valstybinės vaistų kontrolės tarnyba laikysis nuomonės, kad pratęsti vakcinavimą galima tik tada, kai bus išsklaidytos visos abejonės, teigė jis.
Kas laukė skiepijimo „AstraZeneca“ proceso, jeigu ketvirtadienį priimtos išvados nebus galutinės, specialistas nekomentavo.
„Aš labai nenoriu spekuliuoti dėl būsimų išvadų, kurios šiuo metu yra vertinamos, bet rytoj vakare turėsime truputį aiškesnį vaizdą“, – sakė G.Andrulionis.
V.Usonis: tai nėra gerai ir platesniu mastu
Vilniaus universiteto profesorius V.Usonis laidoje sakė, kad nežinia dėl skiepijimo „AstraZeneca“ perspektyvų nėra gerai.
Pasak jo, jeigu Europos vaistų agentūra pripažintų kraujo krešulių ir šio skiepo ryšį, „būtų labai rimtos pasekmės“.
„Mes netektume vieno preparato mūsų skiepijimo programoje“, – teigė mokslininkas.
Pasak jo, dėl šiandieninės „nežinios pertraukos“ Lietuva praranda galimybę skiepyti žmones, kuriems ir toliau kyla rizika užsikrėsti koronavirusu ar net sunkiai susirgti.
„Tai nėra gerai ir platesniu mastu, nes skaitant įvairiausius komentarus jau kvestionuojama ne tik vieno gamintojo vakcina, bet ir skiepijimo programa apskritai“, – kalbėjo V.Usonis.
Vis dėlto jis teigė, kad su skiepais nuo COVID-19 susijusi institucijų komunikacija rodo „naują bendravimo kultūrą“, jog nepageidaujami nuo vaistų atsiradę reiškiniai tampa viešinami.
„Tai yra labai svarbu, kad žmonėms nekiltų jokios abejonės, kad kažkas yra nutylėta ar paslėpta“, – tvirtino profesorius.
Visą laidą „Versus“ galite žiūrėti čia:
