2022 08 05

„Vaistus nuo visų ligų“ platinantys sukčiai nusitaikė į lietuvius

Internete plintanti melaginga informacija gali rimtai pakenkti sveikatai. Abejotinos kilmės maisto papildams reklamuoti pasitelktas net garsus Lietuvos gydytojas, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius. Į medicinos žurnalo publikaciją panašiame straipsnyje aprašomas neva stebuklingas „kraujagyslių valymo“ būdas, tačiau medikas įspėja – daug žmonių patiki tokiomis nesąmonėmis ir prisiperka niekam nereikalingų šiukšlių, kurie tik vadinami vaistais.
Vaistų vartojimas
Vaistų vartojimas / 123RF.com nuotr.

Tariamoje publikacijoje gausu fakto klaidų, V.Kasiulevičius vadinamas kardiologu, tvirtinama, kad stebuklingas „kraujagyslių valymo“ preparatas padės atkurti regėjimą, potenciją ir leis be tablečių gyventi iki 120 metų. Visa tai – viena didelė melagiena.

Netikras ir portalas, kuriame platinama reklama – „Medicinos laikraštis“ nėra egzistuojantis leidinys.

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

Išgalvotas medikas ir pacientė

Po to, kai publikacijos ekrano nuotraukomis (ang. screenshot) V.Kasiulevičius pasidalijo savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, jo nuotraukos iš reklamos dingo.

Vietoje to, tariamai stebuklingo preparato reklamos veidu tapo tariamas kardiologas Antanas Petrauskas Uždavinis.

Tačiau iš tiesų toks gydytojas net neegzistuoja, o neva jį vaizduojančioje nuotraukoje užfiksuotas vyras tėra vaizdas iš fotobanko (angl. Stock photography).

Sukčiai nepatingėjo sukurti ir „mediko“ istoriją. Tekste tvirtinama, kad jis „retai duoda interviu, stengdamasis daugiau laiko skirti pacientų gydymui. Tačiau mūsų kanalo korespondentui pasisekė – žinomas gydytojas sutiko atsakyti į kelis klausimus tiems pacientams, kurie neturi galimybės užsiregistruoti klinikoje“.

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

Reklaminėje publikacijoje taip pat minima „pensininkė iš Lietuvos“, kuriai neva padėjo stebuklingas kraujagysles valantis preparatas.

„Rasa Kuzminskienė, 75 metai. Lietuvos pensininkė kenčia nuo aukšto kraujospūdžio ir daugybės kitų ligų. Gyvena Varėnos mieste“, – skelbia parašas po nuotrauka.

Tačiau „pensininkės iš Varėnos“ nuotrauka jau ne kartą pasirodė panašiuose apgavikiškuose maisto papildų puslapiuose – ta pati nuotrauka buvo panaudota įvairiose šalyse, reklamuojant neva stebuklingus vaistus nuo diabeto, kitų ligų.

Moters nuotraukos buvo panaudotos sukčių sukurtose puslapiuose Baškirijoje, Uzbekistane, Gruzijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir daugybėje kitų šalių.

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

Faktų tikrintojams iš Sakartvelo organizacijos mythdetector.ge praėjusių metų balandį pavyko išsiaiškinti, kad senjorės nuotrauką naudojantys sukčių puslapiai veikė iš Tokijo ir JAV Kalifornijos valstijos.

Pastaruoju metu domenų paieškos sistemoje „whois“ informacija apie tinklalapių sukūrimo vietą neviešinama savininkų pageidavimu.

Taip pat įdomu, kad endokrinologu Sakartvelo puslapyje įvardijamas vyras iš tiesų nėra nei Aleksandras Burdulis, nei endokrinologas.

Tai Vladimiras Borovikovas, Voronežo (Rusija) tiltų statybos gamyklos direktorius. Jis mirė 2019 metais, sulaukęs 89 metų.

„Mėtydami pėdas“ keičia pavadinimus

15min jau ne pirmą kartą publikuoja medžiagą apie šį sukčių išgalvotą tariamai medicinos naujienų leidinį.

2020 metais vaistu vadinamą preparatą taip pat reklamavo išgalvotas gydytojas.

Tuo metu preparatas buvo pavadintas „Detonic“, vėliau – „Tonerin“ ir „Fitocard“, tačiau melagingos reklamos tekstas išliko beveik nepakitęs.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) registre nė vienas iš šių vaistų nėra registruotas, todėl jis gali ne tik nesuteikti norimo poveikio, bet ir pakenkti.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įspėja, kad gydyti gali tik vaistai. Jei nurodoma, kad gaminys turi gydomųjų savybių, jis privalo būti registruotas kaip vaistinis preparatas.

Taip pat patariama vengti stebuklingų preparatų, kurie žada greitus ir sunkiai įtikimus rezultatus. VVTAT taip pat rekomenduoja atidžiai apžiūrėti internetinę parduotuvę.

Joje turi būti pateiktas buveinės adresas, telefono numeris ir elektroninis paštas, kad klientas galėtų susisiekti su pardavėju.

Jei tokie duomenys nėra pateikiami, rizikuojama likti prie suskilusios geldos su galimai žalingais preparatais, be galimybės susigrąžinti pinigus.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Apgaulinga net nuolaida

Panorusiems įsigyti visas ligas neva gydantį preparatą, siūloma sukti virtualų „nuolaidų ratą“.

Tiesa, nuolaida iš tiesų tėra viena – 50 procentų pigiau kainuojantis buteliukas panorusiems jį įsigyti kainuos „tik“ 39 eurus.

Tiesa, kitose šalyse sukurtose parduotuvėse šis preparatas parduodamas už tokią pačią sumą be nuolaidos, tačiau tai neturėtų tapti priežastimi jį pirkti – jis nėra registruotas nei Lietuvoje, nei Europoje, nei JAV, o tai reiškia, kad neištirta vaistinė priemonė gali gerokai pakenkti ją vartojančiam asmeniui.

Apie tariamus vaistus įspėjo ir V.Kasiulevičius:

„Bėda ta, kad prisipirkę po panašių pasiskaitymų žmonės man rašo paklausimus ,,kada pradės veikti?". Kitą sykį skaitydami atkreipkite dėmesį, kad ale profesoriaus KARDIOLOGO Vytauto Kasiulevičius UŽDAVINIO siūlomi būdai pernelyg paprasti spręsti vieną ar kitą problemą“, – rašė medikas.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis