Kelerius metus trūkusi Šv. Jonų bažnyčios restauracija baigta ir Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka, architektas Gintautas Pamerneckas bei idėją atverti varpinę lankytojams ne vienerius metus brandinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Gediminas Rainys perkirpo juostelę. Pirmiausia lankytojai pakviesti į nedidelę erdvę, kurioje išdėstyta parodos „Universitetas ir pasaulis“ ekspozicija.
„Tai nėra vien vietinis universitetas“
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Šv. Jonų bažnyčios varpinė |
Anot Vilniaus universiteto muziejaus direktoriaus dr. Ramūno Kondrato, ekspozicija nedidelė, bet ja norėta parodyti lankytojams, kad nuo pat įkūrimo šis universitetas buvo tarptautinis. „Kolegiją įkūrę jėzuitai buvo iš viso pasaulio atvykę, nuo to laiko taip ir buvo. Gal tie žmonės, kurie nežino Lietuvos istorijos, atvažiavę galvoja, kad tai vietinės reikšmės, nors ir senas universitetas. Aš noriu parodyti, kad tai buvo nuo pat pradžių tarptautinis universitetas, kuriame dirbo žymių žmonių“, – pasakojo dr. R.Kondratas.
Ekspozicijoje vietos skirta universiteto steigimui – per vidurį stovi Stepono Batoro biustas, pateikta informacijos apie jį ir jėzuitus. Taip pat galima sužinoti apie žinomus medikus, poetus – nuo Adomo Mickevičiaus, Juliaus Slovackio iki Česlovo Milošo, gamtininkus – tokius kaip Georgas Fosteris, kuris keliavo kartu su Džeimsu Kuku aplink pasaulį, buvo jo gamtininkas.
„Daug kas žino Dž.Kuką, jo keliones, girdėję ir apie G.Fosterį, bet nežino, kad jis buvo Vilniuje gamtos istorijos dėstytojas, atvežė ir paliko brangių kolekcijų. Muziejuje rodome peteliškių, kriauklių, kurias jis aprašė savo kelionių prisiminimuose“, – pasakojo dr.R.Kondratas.
Muziejaus ekspozicija nedidelė, ją riboja vietos trūkumas. Pirmajame varpinės aukšte įrengti penki monitoriai, kurie atrodo kaip atversta knyga – kairėje matomi vaizdai, o dešinėje lietuviški ir angliški aprašymai.
Įspūdingi miesto vaizdai
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Šv. Jonų bažnyčios varpinėje |
Lipant aukštyn galima pasigrožėti ir vadinamąją „Fuko švytuokle“, vienintele tokia Baltijos šalyse, demonstruojančia Žemės sukimosi aplink savo ašį efektą.
Pakilus moderniu stikliniu liftu į varpinės viršų atsiveria įspūdingi miesto vaizdai. Anot architekto Gintauto Pamernecko, pasižiūrėti į Vilnių iš paukščio skrydžio turėtų būti ne tik kiekvieno turisto svajonė. Neįprastu kampu miestą esą gali pamatyti ir kiekvienas vilnietis.
Varpinės senieji mūrai nuvalyti naudojant naują būdą – sodos granules. G.Pamernecko teigimu, jos nepažeidžia senųjų mūrų ir išsaugo vertingąsias savybes. Tam, kad senuosius mūrus būtų galima pamatyti, liftas padarytas beveik visiškai stiklinis. Kylant juo ir atsiveria senosios sienos.
Varpinės rekonstrukcija kainavo apie 4,8 mln. Lt, didžioji lėšų dalis gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Tačiau pradėti darbus nebuvę lengva. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas G.Rainys prisiminė, kad daugiau nei dešimtmetį teko minti sostinės savivaldybės ir kitų institucijų vadovų kabinetų slenksčius, kol 2006-aisiais projektui uždegta žalia šviesa.
Prisiminęs, kad vaizdus pro varpinės langus pamatė dar 1979 metais, pats būdamas studentas ir vasarą padėjęs tvarkyti šį pastatą, G.Rainys neslėpė įdėjęs daug pastangų ir tai daręs tik iš entuziazmo. Esą toks vaizdas negali būti slepiamas nuo visų norinčių jį pamatyti.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Vilnius iš aukštai |
