Visgi paveldosaugininkai sako, kad pastaruoju metu skundų dėl neetiškų renginių VII forte nesulaukė. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigia, jog Izraelio spauda teprimena „senas istorijas“.
Diskusijos dėl pasilinksminimų Kauno tvirtovės VII forte kilo pernai, kai Kultūros paveldo departamentas išsiuntė laišką, raginantį forto savininkus nerengti jame švenčių, žaidimų ir panašių renginių.
Pirmadienio straipsnyje Izraelio dienraštis „The Jerusalem Post“ papasakojo istoriją apie forto privatizaciją, renkamą mokestį už patekimą į muziejaus teritoriją ir vakarėlius joje, nepaisant 2011 metais čia rastos masinės žydų kapavietės.
Straipsnyje rašoma, kad VII fortas yra populiari vieta mokslų pabaigimo vakarėliams ir vestuvėms, jame galima rengti pobūvius ir kepti maistą ant laužo, rengti vaikų stovyklas.
„Tai pasako daug blogų dalykų apie mano šalį“, – laikraščiui sakė Rūta Vanagaitė, kurios prieš pusmetį išleista knyga apie Holokaustą Lietuvoje sulaukė daug atgarsio.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas Svaigedas Stoškus BNS teigė, kad „jokių gyventojų kreipimųsi dėl neetiškų renginių pastaruoju metu nesame sulaukę“.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F.Kukliansky tvirtino, jog „The Jerusalem Post“ straipsniu tepriminė seną istoriją, remdamasis populiariu pašnekovu. Ji sakė esanti įžeista, jog Izraelio spauda ignoravo pernykštes bendruomenės pastangas kartu su paveldosaugininkais sustabdyti pasilinksminimus forte.
„Šita istorija yra sena kaip aš“, – BNS pareiškė Lietuvos žydų atstovė.
„Iš šito daryti Pasauliniam žydų kongresui istoriją... Nežinau, aš pati dėl to jaučiuosi įžeista, mums nei paskambino, nei paklausė, kokia situacija“, – pridūrė F.Kukliansky.
Ji teigė negalinti pasakyti, ar pasilinksminimai VII forte vyksta ir šiuo metu.
„Negaliu gi fiziškai visada ten būti ir stebėti, bet jiems iki šiol niekas neuždraudė to daryti, neišleistas joks teisės aktas“, – kalbėjo F.Kukliansky.
Apie renginius VII forte informacijos neturi ir Kauno savivaldybė, BNS informavo jos atstovai.
Su VII fortą privatizavusios įstaigos „Karo paveldo centras“ vadovu Sergejumi Orlovu BNS pirmadienį nepavyko susisiekti.
Pernai reaguodamas į kritiką dėl neetiškų renginių S.Orlovas sakė, kad visi jie yra edukaciniai ir su moralės normomis bei įstatymais nesikerta.
Istorikai sako, kad 1941-ųjų liepą VII-ojo forto teritorijoje nužudyta apie 5 tūkst. žmonių, daugiausia žydų kauniečių. Masinė kapavietė čia rasta 2011 metais, 2014 metais ji buvo sutvarkyta, rastus palaikus perlaidojant jų radimo vietoje.
Vykstant Antrajam pasauliniam karui naciai Lietuvoje, dažnai padedami vietos kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
