Naujo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pradėta ieškoti dar balandį – iškart po to, kai Teisėjų taryba nutarė jam iškelti drausmės bylą. Buvo numatyta, kad kandidatai į teismo pirmininkus dokumentus turi priduoti iki gegužės 25-osios. Pagal tvarką, pirmenybę tapti teismo pirmininkais turi jame dirbantys teisėjai.
Tačiau norinčių vadovauti Lietuvos apeliaciniam neatsirado nė vieno. Gegužės 27 dieną Nacionalinė teismų administracija informavo prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkus, nėra.
Netrukus teismo pirmininko atranką bus bandoma kartoti. Tačiau abejojama, ar ir vėl atsiras kandidatų. Neoficialiai kalbama, kad beveik pusė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkų atrankoje negali dalyvauti, nes ir patys valgė garsiojoje vakarienėje. Tuo tarpu likusieji tiesiog nenori imtis nelengvų skandalo sukrėsto teismo pirmininko pareigų, už kurias neką daugiau mokama.
Nenori viešumo ir naštosTeisėjai Lietuvos apeliaciniame teisme neatskaičius mokesčių uždirba po 2877 eurus, skyrių vadovai – 2847, o teismo pirmininkas „ant popieriaus“ gauna 3115 eurų.
Jei iš prigimties turi gebėjimų, tai sekasi, o, jei ne, tai išeina kaip Pasvalyje, kur buvo daug skandalų dėl bylų vilkinimo, – teigė S.Šedbaras.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs teisėjas ir teismo pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras sako, kad 238 eurų skirtumas nėra tas, dėl kurio teisėjai norėtų imtis atsakingų ir viešų pareigų.
„Kai nėra pirmininko, žinoma, organizaciniai dalykai šlubuoja. Tuo labiau kad teismui pirmininkaujant E.Žironui, pasikeitė visiškai darbai, bylų paskirstymas. Matyt, teisėjai nelabai nori užsikrauti tos administravimo naštos. Vis tiek tai turi būti kaip geras teisėjas užsirekomendavęs, ir kaip administratorius. Matyt, problema ta, kad tos naštos niekas nenori krautis. Algos skirtumas ne toks ir didelis, o atsakomybės ir naštos – pakankamai“, – aiškino jis.
Pasak S.Šedbaro, išugdyti lyderius teismų sistemoje nėra lengva dar ir dėl to, kad beveik niekas Lietuvoje neruošia teismų administratorių, o ir teisėjų vadybos niekas nemoko.
„Jei iš prigimties turi gebėjimų, tai sekasi, o, jei ne, tai išeina kaip Pasvalyje, kur buvo daug skandalų dėl bylų vilkinimo“, – dėstė S.Šedbaras.
E.Žironui – drausmės byla
Dabartinis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas E.Žironas pareigų neteks birželio 30 dieną, kai baigsis jo kadencija.
Kad jis nebegalės vadovauti teismui antrą kadenciją, buvo nutarta dar balandį, kai paaiškėjo, kad sausį Lietuvos apeliacinio ir kitų teismų teismo teisėjai, grįždami iš Kauno į Vilnių, vakarieniavo pas vienu turtingiausių Kaišiadorių verslininkų įvardijamą Algimantą Radvilą.
Ten teisininkai vaišinti įvairiais patiekalais, alkoholiniais gėrimais, jiems grojo muzikantai. Už vaišes teisėjai nemokėjo, tai esą padarė dabar jau buvęs Apeliacinio teismo kancleris Juozas Akstinas. Paviešinus šį įvykį kancleris pasitraukė iš pareigų. Jis tikina čekio neišsaugojęs.
Teisėjų tarybos sudaryta speciali komisija nustatė, kad vakarienę organizavo tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo kancleris J.Akstinas su teismo pirmininko E.Žirono žinia ir pritarimu. Paaiškėjo, kad teismuose buvo ir yra nagrinėjama nemažai bylų, susijusių su A.Radvilos įmonėmis.
Dėl šios vakarienės E.Žironui yra iškelta drausmės byla.
