Į Lietuvą dėl Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo prieš dešimtmetį priverstame išsikraustyti EHU šiuo metu mokosi 1500 studentų. Maždaug tiek, kiek viename dideliame mūsų universitetų fakultete. Tačiau EHU vadovas gyvena toli gražu ne blogiausiai.
„The New York Times“ rašo, kad mažiausiai iki kitų metų kovo dirbsiantis laikinasis Vilniuje veikiančio baltarusiško Europos humanitarinio universiteto (EHU) rektorius amerikietis D.Pollickas per metus Lietuvoje uždirba 150 tūkst. JAV dolerių arba 31 250 litų per mėnesį.
Laikinasis Vilniuje veikiančio baltarusiško Europos humanitarinio universiteto (EHU) rektorius amerikietis D.Pollickas per metus Lietuvoje uždirba 150 tūkst. JAV dolerių arba 31 250 litų per mėnesį.
15min.lt šaltinių teigimu, ne ką mažesnė ir buvusio šio universiteto rektoriaus, dabar EHU prezidentu tapusio 77 metų Anatolijaus Michailovo alga.
Redakcijos šaltiniai teigia, kad eidamas specialiai jam sukurtas pareigas jis kas mėnesį iš EHU gali gauti po 25 tūkst. litų.
Tai patvirtinti ar paneigti galėtų tik pats universitetas, bet jis to daryti visai nenori.
„Privačios organizacijos valdančioji taryba pati sprendžia, atskleisti ar neatskleisti visuomenei privačią finansinę informaciją, nes tai nėra privaloma. Kadangi tarybos nariai gyvena įvairiose pasaulio šalyse, mes negalime operatyviai pateikti atsakymo į šį klausimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad panašioje situacijoje praeityje buvo priimtas sprendimas neatskleisti informacijos apie atlyginimus“, – į 15min.lt užklausą apie vadovų algas atsakė EHU atstovė Gintarė Kavaliūnaitė-Ameliuškina.
Profsąjungai duomenys neprieinami
Toks įstaigos atsakymas glumina dėl to, kad EHU gyvena beveik vien tik iš donorų pinigų, todėl neturėtų būti tokia paslaptinga kontora.
Po 2004 m. į Lietuvą atsikraustęs universitetas ne tik nemokamai gali naudotis patalpomis Vilniuje, bet ir iki šiol buvo kone visiškai išlaikomas iš įvairių Vakarų valstybių kišenės.
Po milijoną eurų kasmet universitetui jau dešimtmetį duoda Europos Komisija, dar po 200 tūkst. eurų kasmet jam skiriama iš Lietuvos biudžeto.
Beveik pusę milijono eurų kasmet prideda Šiaurės ministrų taryba ir JAV. Išvis iš skirtingų donorų kasmet universitetas surenka beveik 5 mln. eurų. Tik likusius 1,5 mln. eurų EHU surenka iš už mokslą mokančių studentų.
2013–2014 m. mokslo metų ataskaitoje EHU nurodo, kad beveik pusę visų pajamų – 2,6 mln. eurų išleido darbuotojų algoms.
EHU darbuotojų profsąjungos pirmininko Aleksejaus Krivolapo teigimu, tuo metu universitete dar dirbo apie 240 dėstytojų. Dabar jų liko vos 130, bet algoms numatytas biudžetas nė kiek nesumažintas.
Visų dėstytojų algoms per metus, anot pašnekovo, anksčiau buvo išleidžiama apie milijoną eurų, buvo aiškiai nustatyta, kiek gali gauti profesorius, kiek lektorius, ir ta suma negalėjo būti viršyta.
Mums buvo pasakyta, kad tai privati informacija, nors mes net neklausėme, kiek konkrečiai uždirba tas ir tas žmogus, bet teiravomės, kiek mokama tokio ir tokio rango darbuotojui, – teigė A.Krivolapas.
Tuo metu administracijos, kurioje dirbo mažiau nei šimtas žmonių, algoms būdavo išmokama dar 1,5 mln. eurų per metus.
A.Krivolapas sako jau tada įtaręs, kad universiteto vadovybės atlyginimai yra neadekvačiai dideli, tačiau prieiti prie konkrečių duomenų profsąjungos vadovui nepavykdavo.
„Mums buvo pasakyta, kad tai privati informacija, nors mes net neklausėme, kiek konkrečiai uždirba tas ir tas žmogus, bet teiravomės, kiek mokama tokio ir tokio rango darbuotojui. Mums buvo griežtai pasakyta „ne“.
Gal žurnalistams jie tą informaciją pateiks, nes tai viešoji įstaiga, jie turi pateikti skaičius. Tačiau iki šiol tai buvo paslaptis. Kol kas šioje srityje skaidrumo ir atskaitomybės tikrai maža“, – sakė jis.
Dėstytojams irgi moka daugiau
Kokios algos mokamos EHU vadovams, negalėjo pasakyti ir vienas iš EHU valdančiosios tarybos narių, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys.
Jis tvirtino, kad šie skaičiai nėra paslaptis, tačiau konkrečiai jų neprisimenantis.
Paklaustas, ar gali būti teisinga „New York Times“ skelbiama informacija, kad laikinasis EHU rektorius D.Pollickas kas mėnesį gauna po 31 tūkst. litų, R.Miknys teigė, kad tokia suma visai įmanoma.
„Tie skaičiai, kurie buvo, kiek pamenu, net dėstytojų gerokai didesni nei mūsų universitetuose. Naujo rektoriaus alga irgi gali būti didesnė, nes donorai jį laikinai ėmė specialiai tam etapui, kai reikia spręsti konfliktus ir reformuoti universitetą iš pagrindų. Buvo aišku, kad jam nebus mokama paprasta alga“, – sakė R.Miknys.
Naujo rektoriaus alga irgi gali būti didesnė, nes donorai jį laikinai ėmė specialiai tam etapui, kai reikia spręsti konfliktus ir reformuoti universitetą iš pagrindų. Buvo aišku, kad jam nebus mokama paprasta alga
Kokią algą gauna iki šių metų EHU vadovavęs, o dabar jo prezidentu tapęs A.Michailovas, universiteto patariamosios tarybos narys apgailestavo neprisimenantis, nors dokumentus kažkada ir yra matęs.
Universiteto likimas pakibęs ant plauko
R.Miknys tikino, kad EHU šiuo metu krečia neeilinė krizė.
Jo teigimu, iki šiol EHU veikė kaip politinis projektas, tačiau ilgiau taip tęstis nebegali, nes nei Europos Komisija, nei Lietuva, nei kitos Vakarų valstybės nėra nusiteikusios ilgiau išlaikyti mokslo įstaigos, kurioje mokslo lygis yra nepateisinamai žemas.
„Parama amžinai tokia tikrai nebus. Todėl donorai nutarė, kad laikas universitetui tapti normalia akademine įstaiga, kurioje ir profesūra turi būti profesionali, kompetentinga.
Taip pat jis turi įsilieti į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir laikytis visų jai taikomų įstatymų, be jokių išimčių“, – tvirtino R.Miknys.
Sulaukus užuominų iš donorų, kad finansavimas EHU gali būti nutrauktas, įstaiga skubiai ir ne visada teisiškai tvarkingai atlikdama procedūras ėmė keistis.
Pasak pašnekovo, iki šiol dauguma dėstytojų EHU buvo vizituojantys, o jų mokslinė veikla buvo menka: „Jiems dėstymas universitete buvo net ne antros svarbos reikalas.“
Todėl universitete nuolat įvairios studijų programos būdavo įvertinamos neigiamai, o tai netenkino ir EHU išlaikančių donorų.
Sulaukus užuominų iš donorų, kad finansavimas EHU gali būti nutrauktas, įstaiga skubiai ir ne visada teisiškai tvarkingai atlikdama procedūras ėmė keistis.
Buvo skubiai pakeistas universiteto Statutas, rektorius, buvusiam rektoriui sukurtas prezidento postas, nutrauktos sutartys su daugybe dėstytojų, o nauji atrenkami konkursų būdu.
Dėl šių konkursų neskaidrumo ir galimų kitų teisės aktų pažeidimų atleidžiant juos iš darbo su EHU šiuo metu bylinėjasi mažiausiai penki buvę darbuotojai.
Dėl teisės aktų pažeidimų EHU yra sulaukęs priekaištų ir iš Lietuvos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos. Dabar ji tiria dar vieną skundą dėl galimai neteisėto prorektoriaus Bernardo Gailiaus įdarbinimo.
Papildyta spalio 13 d.
Europos humanitarinio universiteto komentaras:
„Privačių aukštojo mokslo institucijų praktika ir reguliavimas skiriasi nuo valstybinių aukštųjų mokyklų. Tai ypač taikytina tarptautiniams projektams, tokiems kaip Europos humanitarinis universitetas. Kadangi jie nėra tiesiogiai priklausomi nuo valstybinės finansinės paramos, jie privalo laikytis visų taisyklių ir reglamentų, taikomų kitiems privatiems subjektams šalyse, kuriose jie veikia bei vykdo veiklą. Šis principas galioja Vakarų pasaulyje, įskaitant Lietuvą.
Užtikrinti organizacijos kokybę ir sklandžią veiklą, kur jis būtų įsikūręs, yra tiesioginė tarptautinės Valdančiosios tarybos pareiga, kadangi nė viena valstybė neteikia universitetui pilnos finansinės paramos, būtinos tam pasiekti. Šis principas taip pat galioja Vakarų pasaulyje.
Privatus universitetas yra atskaitingas savo rėmėjams visame pasaulyje bei savo vidinei bendruomenei. Todėl jiems yra suteikiama atitinkama informacija.
Siekdama užtikrinti EHU kokybę ir sklandžią veiklą, Valdančioji taryba pripažino, kad, išgyvenęs du labai sudėtingus periodus (pirmasis – Universiteto veiklos Minske metai, antrasis – 10 metų trunkanti tremtis Vilniuje), universitetas privalo peržiūrėti visą savo veiklą, užtikrindamas, kad ji atitiktų Lietuvos įstatymus, atliepti neatidėliotinus regioninius ir tarptautinius poreikius bei atspindėti EHU įsipareigojimą aukštos kokybės tarptautiniam privačiam aukštajam išsilavinimui.
Siekdama šio tikslo Valdančioji taryba tarptautiniu mastu ieškojo aukštojo mokslo lyderio, turinčio būtiną patirtį ir tinkamą kvalifikaciją vadovauti EHU veiklos peržiūros ir revizijos procesui. Tai atspindėjo tiek tarptautinės bendruomenės tikslų, susijusių su EHU misija, rimtumą, tiek tarptautinių rėmėjų lūkesčius.
EHU dirbo visus metus tam, kad atnaujintų Statutą bei universiteto struktūrą sulygintų su panašių institucijų, veikiančių kitose pasaulio šalyse. Aukščiausiai vadovybei mokami atlyginimai turi būti konkurencingi, nes mums reikalingi lyderiai, dirbę panašiose institucijose kitose pasaulio šalyse. Mūsų dėstytojų atlyginimai šiuo metu taip pat yra konkurencingi, lyginant su regionu, kuriame jie dirba.
Buvo priimtas sprendimas pasamdyti keturis aukštojo mokslo diplomus turintį filosofijos profesorių, kuris 35 metus sėkmingai vadovavo keturiems skirtingiems universitetams kaip prezidentas. Privačiuose ir valstybiniuose Vakarų šalių humanitariniuose universitetuose jis ėjo pirmojo prorektoriaus, akademinio viceprezidento, menų ir mokslų dekano, tarptautinių programų Europoje ir Azijoje direktoriaus pareigas, vadovavo filosofijos departamentui, tuo pačiu metu dirbdamas įvairiose tarptautinėse aukštojo mokslo asociacijose.
Nors profesionalų su tokia neeiline patirtimi ypač reta, Valdančiajai tarybai pavyko rasti asmenį su reikalinga kompetencija pasiūlius atlyginimą, kuris yra kukliai prilyginamas prorektoriaus ar akademinio viceprezidento pozicijose esančių asmenų atlyginimams kituose užsienio ir JAV universitetuose. Be to, šis asmuo yra baltarusių kilmės.
Straipsnyje minimas EHU prezidento atlyginimas neatitinka realybės ir yra apie 3 kartus didesnis nei iš tiesų.“
