„Tokio karštligiško ir gal net, sakyčiau, šiek tiek forsuoto skiepijimo buvo galima išvengti, jeigu būtume savo pastangas tolygiai paskirstę per visą vasarą. Ko gero, būtume tuos 70 proc. pasiekę, kaip aš ir tikėjausi, dar vasaros viduryje. Bet yra, kaip yra“, – ketvirtadienį LRT „Dienos temai“ kalbėjo prezidentas.
Klaipėdos universiteto lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili 15min penktadienį sakė, jog reikia pripažinti, kad tokios drastiškos priemonės, kurias Vyriausybė buvo paskelbusi ir tai, kaip visa tai buvo atlikta, iš tiesų iššaukė dalies visuomenės pasipriešinimą.
„Šioje vietoje sutikčiau su prezidentu, nors žodis „forsavimas“ gal ne pats geriausias, bet toks radikalus, griežtas Vyriausybės tonas neprisidėjo prie ramybės visuomenėje, – pabrėžė pašnekovė. – Kita vertus, nežinau, ar žmogus, kuris nieko nepasiūlė, kaip pagerinti vakcinacijos kampaniją, gali taip imti ir kritikuoti kiekvieną veiksmą, kurio imasi Vyriausybė.“
Politologė be kita ko pridūrė, kad užsienio valstybių vadovų pozicija apie skiepijimąsi paprastai išsakoma be „kabliukų“, tuo metu Lietuvos prezidento kvietimas vakcinuotis, deja, visuomet yra su „bet“, dvejone ir neryžtingumu.
Jei prezidentas abejoja net ir keliais procentais, kodėl mes turime būti tie, kurie neabejoja?
„Žmonės bet kokiu atveju tai jaučia. Jei prezidentas abejoja net ir keliais procentais, kodėl mes turime būti tie, kurie neabejoja?“, – kalbėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ji pridūrė, kad po ketvirtadienio G.Nausėdos pasisakymo išvada tokia, kad gal jam nereikėtų kritikuoti Vyriausybės veiksmų, kurie, nors ir buvo desperatiški ir lazda galbūt tikrai perlenkta, tačiau turint omenyje aplinkybes, daroma tai, kas, tikimasi, jog veiks.
Politologė prisipažino, kad besiklausant prezidento kilo minčių apie tai, kokių jo pasisakymai turės pasekmių skiepijimo tempams.
„Kai išgirsti tokį prezidento pasisakymą, gali tie išaugę tempai šiek tiek sulėtėti. Bet kokiu atveju, šalyje yra krizė, todėl visoms valdžioms reikėtų demonstruoti šiek tiek daugiau susitelkimo, neversti tarpusavio nesutarimų ir pykčių ant žmonių“, – pabrėžė ji.
M.Baltrukevičius: buvo labiau proginiai paraginimai
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius 15min teigė visa tai siejantis su emociniu fonu, kuriame dabar yra valdančiųjų ir G.Nausėdos santykiai.
Politologo teigimu, anksčiau daug kalbėjęs apie siekį iki liepos 6 dienos paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų, G.Nausėda galėjo labiau įsitraukti į šio siekio įgyvendinimą.
„Neformalios lyderystės šiuo klausimu galima iš jo ir pasigesti. Vieningo, nuoseklaus ir nuolat pasikartojančio motyvo iš jo lūpų nepasakyčiau, kad girdėjome, buvo labiau proginiai paraginimai“, – vertino jis.
M.Baltrukevičius pabrėžė, kad prezidentas kritikavo vėlyvą reakciją į krentančius vakcinacijos skaičius, bet jis nesuabejojo skiepų nauda.
Todėl politologas nemano, kad pasisakymai galėtų turėti neigiamą efektą vakcinavimo tempams.
„Manau, kad jis čia ieško politinių taškų. Bet, matyt, reikia sutikti su prezidentu, kad pasirinktos pandemijos valdymo priemonės kiek drakoniškos – ypač pirminis jų variantas, kuris dabar sušvelnintas“, – kalbėjo jis.
Prezidento vertybių klausimas
G.Nausėda, kiek anksčiau pasmerkęs smurtą, bet kaip ir „maršistai“ renginį prie Seimo dalijantis į dvi dalis: mitingą ir riaušes, už kurias organizatoriai bei juos palaikantys politikai kaltės prisiimti nenori, LRT „Dienos temai“ taip pat kalbėjo, jog teigti, jog prie Seimo susirinkę žmonės yra visuomenės priešai ir reikia juos visapusiškai pasmerkti – supaprastintas požiūris.
Politologė G.Burbulytė-Tsiskarishvili 15min teigė, kad prezidento prielankumas „maršistams“ nėra vien siekis laimėti antrąją kadenciją.
„Čia yra ir prezidento vertybinių įsitikinimų klausimas. Man atrodo, kad prezidentas savotiškai bando išlaviruoti tarp savo asmeninių vertybių ir prioritetų bei valstybinių prioritetų“, – įsitikinusi ji.
Tačiau pašnekovei užkliuvo renginio dalijimas į dvi dalis, nes ir pirmojoje dalyje buvo smurtą skatinančių veiksmų ir simbolikos.
Bet jei mes sakome, kad prezidentas visų, tai prezidentas ir jų – antrojoje dalyje taip pat dalyvavo Lietuvos piliečiai.
„Pirmojoje dalyje smurto apraiškas galima toleruoti, o jau antroje dalyje, kai tai pereina į praktinius veiksmus, viskas kitaip? Taip nebūna, viskas yra tarpusavyje susiję, tie patys žmonės dalyvavo ir pirmoje, ir antroje dalyse, jie iš Mėnulio neiškrito. Bet jei mes sakome, kad prezidentas visų, tai prezidentas ir jų – antrojoje dalyje taip pat dalyvavo Lietuvos piliečiai“, – kalbėjo ji.
G.Nausėda padarė per mažai
M.Baltrukevičius priminė, kad prezidentas prieš rinkimus išsikėlė tikslą būti taikytoju, bet net sudarydamas regimybę, kad palaiko „maršistus“, jis padarė klaidą.
„Jam vis sunkiau išlikti neutraliu taikos balandžiu, kuriuo jis, idealiame pasaulyje, gal ir norėtų būti“, – teigė politologas.
Kitas klausimas, anot M.Baltrukevičiaus, ar įrašas feisbuke buvo pati tinkamiausia prezidento reakcija į riaušes.
„Galbūt reikėjo tiesioginio vaizdo kreipimosi (...) Įdomu pagalvoti, kokia būtų buvusi susirinkusiųjų reakcija, jei prezidentas būtų pats pabandęs nuvykti į įvykio vietą, kol dar neskraidė akmenys. Nes tiems žmonėms jis yra autoritetas“, – sakė M.Baltrukevičius.
Jis pridūrė, kad šioje situacijoje prezidentas padarė per mažai.
