Senjorai jau pradėti skiepyti
Praėjus pusantro mėnesio nuo vakcinacijos pradžios, jau paskiepyti medikai ir jiems padedantys savanoriai, didžiausios rizikos pacientai, slaugos ir socialinės globos įstaigų darbuotojai bei gyventojai, mobiliųjų punktų ir socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai.
Pradėti skiepyti pedagogai, tyrimus dėl COVID-19 atliekančių laboratorijų darbuotojai, į ligos židinius vykstantys specialistai, kiti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių darbuotojai, kariai, būsimi olimpiečiai ir paralimpiečiai, onkologiniai pacientai, sergantieji ŽIV, vyresni nei 80 metų senjorai.
Kol buvo skiepijami medikai ir tam tikrų įstaigų darbuotojai bei gyventojai, ligoninių pacientai, suvaldyti jų srautus buvo paprasčiau. Turint grupės žmonių sąrašą, nesunku juos surikiuoti į eilę, paskirti laiką injekcijai, susisiekti.
Eilę formuojant ir pagal amžių, darbo gerokai padaugės. Mat šie žmonės, nors ir priklauso tai pačiai amžiaus grupei, gyvena įvairiose vietose, ypač vyresni nebūtinai turi prieigą prie interneto, kompiuterį ar išmanųjį telefoną, ne kiekvienas seka žiniasklaidoje ar kitur skelbiamą informaciją.
Norint vakcinuoti senjorus, kuriems jau atėjo eilė, reikėtų su visais susisiekti, paklausti, ar jie nori skiepytis, užregistruoti ir pranešti, kuri bei kada jie galėtų sulaukti injekcijos. Šiuo metu senjorai skiepijami jau daugiau nei 10 savivaldybių, kitą savaitę juos planuojama pradėti skiepyti ir didžiuosiuose miestuose.
Savivaldybės registravimo sistemą naudos savo nuožiūra
Dabar savivaldybės senjorams apie atėjusį laiką skiepytis nuo COVID-19 praneša skirtingais būdais. Vienos apie registraciją skiepytis nuo COVID-19 praneša telefonu arba SMS, kitos kviečia pačius gyventojus skambinti į polikliniką.
RC kuria išankstinės registracijos sistemą, kuri turėtų palengvinti darbą medicinos įstaigų darbuotojams, šeštadienį pranešė LRT radijo laida „Ryto garsai“. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad joje užsiregistruoti skiepytis galės ir patys gyventojai, RC savo ruožtu aiškina, kad tai nebūtų tikslinga.
Ar ir kaip šia sistema naudotis, esą galės nuspręsti pačios savivaldybės. Kaip LRT radijui sakė ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, savivaldybės galės pritaikyti sistemą prie savo poreikių, nes esą jos geriausiai žino, kaip pasiekti gyventojus.
Sistema, kurioje norima skelbti skiepijimo laikus, kad žmonės galėtų registruotis ir paskui gauti priminimus, turėtų pradėti veikti dar šį mėnesį. Kol kas vyksta jos testavimas, vėliau laukia savivaldybių apmokymas.
„Čia yra milžiniškas darbas“
Sistemą kuriančio RC Paslaugų centro valdymo direktorė Diana Vilytė abejoja, ar jau reikėtų leisti patiems gyventojams registruotis skiepytis. Mat kol kas nėra pakankamai pačių vakcinų.
„Kas iš to, kad žmonės ateis ir užsiregistruos? Visi du milijonai ar pusantro milijono, norinčių gauti skiepą. Bet skiepų taigi nėra!“ – LRT radijui sakė ji ir pridūrė, kad kol kas efektyvesnė būtų registracija per šeimos gydytojus. Jie esą galėtų užregistruoti žmogų, šiam tereikėtų nurodytu laiku nuvykti skiepo.
Iki šiol tam reikėdavo atlikti nemažai veiksmų, dabar esą siekiama procesą supaprastinti, „kad vyktų skiepijimo procesas, o ne suvedinėjimo į kompiuterį procesas“.
Tačiau medikai tuo nėra patenkinti. Šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovės Tomos Kundrotės žodžiais, šis darbas surytų itin daug laiko. Jau dabar ji aukoja savo laisvą laiką.
Medikė pasakojo neseniai skambinusi savo pacientams, vyresniems nei 80 metų. Jų turi pusšimtį, užtruko gerą pusdienį ir vistiek su visais dar nepakalbėjo.
Mat žmogus tuo pačiu dar paprašo išrašyti receptą ar siuntimą pas kitą gydytoją, kad skambutis dėl vieno klausimo prailgsta iki 20-30 minučių konsultacijos.
„Čia yra milžiniškas darbas“, – LRT radijui tvirtino pašnekovė. Ji spėjo, kad, net pradėjus registraciją internetu, senjorai vistiek patys skambins į poliklinikas. Juoba kad tikriausiai reikės ne vien kompiuterio arba išmaniojo telefono ir mokėti naudotis internetu, bet ir mobiliojo parašo, elektroninės bankininkystės – tapatybei patvirtinti.
Lietuva turi tik vakcinavimo tvarką ir prioritetus
Į jokią rizikos grupę nepatenkantiems jaunesniems gyventojams, kuriuos vakcinuoti numatoma tik nuo liepos, kyla dar daugiau klausimų.
„Kaip reikės sužinoti, kada skiepys, – tik vienas klausimas. Neramu ir dėl to, kad, prasidėjus masiniam skiepijimui, neabejotinai kils gerokai daugiau betvarkės nei matėme iki šiol. Galų gale nežinia, ar tikrai turėsime pakankamai vakcinų ir ar ta liepa nebus atidėta, pavyzdžiui, iki Kalėdų?..“ – svarstė klaipėdietė Aušra.
Vilniuje gyvenanti Beata gyvenamąją vietą deklaravusi dar pas tėvus kaime, bet prisiregistravusi netoli namų esančioje poliklinikoje. Ji skundėsi nesuprantanti, kur jai reikės tikėtis skiepo.
SAM į portalo 15min klausimus apie tikslesnius planus dėl vakcinavimo pateikė tik aptakius atsakymus.
„Atkreipiame dėmesį, jog tai, kas kitose šalyse vadinama vakcinacijos planu, Lietuvoje yra vakcinacijos tvarkos aprašas ir vakcinacijos prioritetų tvarkos aprašas, – teigiama ministerijos atsiųstame atsakyme. – Tai – du pagrindiniai dokumentai, kurie nustato vakcinacijos principus ir vakcinacijos įgyvendinimą.
Taip pat yra parengtas vakcinacijos grafikas, kuriame yra įvardijamos prioritetinės vakcinavimo tikslinės grupės ir jų išsidėstymas kalendoriuje. Šis grafikas yra nuolat tikslinamas, atsižvelgiant į gaunamų vakcinų kiekius.“
Siūlo dairytis sėkmingos patirties
Neseniai vykusioje spaudos konferencijoje Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas ragino Bendrijos nares semtis gerosios patirties iš kitų valstybių, pavyzdžiui, pasaulyje pirmaujančio Izraelio.
„Danijos skiepijimo pavyzdys – centralizuotos informacijos pateikimas leidžia kur kas efektyviau paskiepyti, – kalbėjo politikas. – Jei pažiūrėsite į Lietuvos teikiamus duomenis, pamatysite, kad kiekvieną dieną dalis vakcinų iš to nedidelio kiekio nepanaudojama.
Statistikos departamento skaičiai rodo, kad nesidalina (skiepų) skaičius iš dozių skaičiaus – ar 6, ar anksčiau 5. Reiškia, kiekviename centre po kažkiek vakcinų nepanaudojama, kai taip vakcinų trūksta!“
Anot J.Oleko, kur kas geresnė būtų centralizuota sistema, kuri leistų efektyviau panaudoti gaunamas vakcinas: „Palaikyčiau prezidento siūlymą ministerijai, kuri purtosi, centralizuoti informaciją, tiekimą, lokaliai leisti tam tikrą lankstumą, kad jie galėtų panaudoti visas jiems suteiktas dozes. Nes kitaip dalies žmonių nepaskiepysime jau ne dėl gamybos trūkumo, bet dėl skiepijimo proceso Lietuvoje.“
Siunčia laiškus gyventojams
Lietuvoje jau paskiepyta 3,48 proc. gyventojų. Gerokai daugiau gyventojų turinčioje Vokietijoje skiepijimas vyksta kiek lėčiau, bet informacijos – gerokai daugiau. Ten kiekviena žemė visą procesą vykdo atskirai, tačiau pagal bendrą tvarką.
Pavyzdžiui, Badene-Viurtemberge dar praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbta, kur didesniuose miestuose veiks regiono vakcinavimo centrai. Sausio pabaigoje panašūs centrai pradėjo veikti mažesniuose miestuose (pagal dabartinį planą, jie turėtų veikti iki birželio, dėl vėlesnio laiko bus sprendžiama atsižvelgiant į situaciją). Planuojama, kad vėliau skiepyti galėtų ir šeimos gydytojai.
Prieš keletą savaičių visi gyventojai gavo laiškus iš žemės Socialinių reikalų ir integracijos ministerijos su paaiškinimu, kaip vyks vakcinacija. Registruotis skiepui galima internetu, tiesa, kol kas tai gali padaryti tik rizikos grupėms priklausantys asmenys.
