„Ekspertų taryba siūlo įkurti koordinuojančią struktūrą – arba egzistuojančių institucijų pagrindu, arba struktūrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos“, – žurnalistams pirmadienį sakė Vilniaus universiteto profesorė Edita Sužiedėlienė.
„Bet labai dedikuotą centrą, kuris organizuotų būtent skiepijimo kampaniją“, – teigė ji.
Anot profesorės, kad toks pasiūlymas buvo aptartas pirmadienį vykusiame prezidento, premjerės ir sveikatos apsaugos ministro nuotolinį susitikimą su Sveikatos ekspertų tarybos nariais.
E.Sužiedėlienė sako, kad siūloma įkurti naują struktūrą, nes ekspertai mato Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro administracines ir vadybines problemas.
„Siūlymas būtų panaudoti galbūt esamas kompetencijas iš dabar egzistuojančių institucijų ir suformuoti koordinuojančią struktūrą“, – teigė VU profesorė.
Ji sako, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigiamai atsiliepė apie ekspertų siūlymą.
„Sveikatos apsaugos ministras atkreipė dėmesį į šitą siūlymą ir savo nuostatą išreiškė, kad vienokia ar kitokia struktūra turėtų būti formuojama, nes mes dabar tokios neturime“, – sakė E.Sužiedėlienė.
Didžiausias iššūkis – sklandus vakcinavimo procesas
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad didžiausias iššūkis gavus pirmąsias vakcinos nuo COVID-19 siuntas bus ne mažas jų kiekis, bet sklandus vakcinavimo proceso užtikrinimas.
„Mes, be abejo, pradžioje gausime tam tikras ribotos apimties dozių siuntas, bet taip bus visose Europos Sąjungos valstybėse tiesiog pagal gyventojų skaičių“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos mokslininkais sakė S.Krėpšta.
Jo teigimu, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įvardyta pirmoji 10 tūkst. dozių siunta gal ir neatrodo didelė, ypač turint galvoje, kad vieną žmogų reikės skiepyti dukart, tačiau tai vis viena gali tapti rimtu iššūkiu, siekiant greitai ir efektyviai paskiepyti žmones.
„Galbūt teks skiepyti po tūkstantį žmonių kiekvieną dieną ir turbūt svarbesnis dalykas yra iš logistinės, vadybinės pusės pasiruošti, kad nebūtų jokių trikdžių ir visuomenė gautų visą informaciją“, – sakė prezidento patarėjas.
Jis priminė, jog netrukus po to, kai gruodžio pabaigoje turėtų būti autorizuota „BioNTech“ ir „Pfizer“ kuriama vakcina, sausį gali būti patvirtinta antroji, bendrovės „Moderna“ vakcina.
Pasak Prezidentūros ekspertų tarybos, norint užtikrinti sklandų vakcinavimą reikia išspręsti logistinius iššūkius, nes pirmosios vakcinos turi būti laikomos itin žemoje temperatūroje.
Taip pat reikia paskelbti aiškius kriterijus, kada ir kieno eilė vakcinuotis ateis. Pagal užsienio šalių praktiką, pirmiausia turėtų būti skiepijami medikai, dirbantys su COVID-19 ligoniais ir senyvo amžiaus žmonės su lėtinėmis ligomis.
Ne ką mažiau svarbu, ekspertų ir Prezidentūros vertinimu, paskirti aiškią instituciją, kuri koordinuotų vakcinavimą visoje šalyje, teiktų metodinę informaciją gydymo įstaigoms, informuotų visuomenę apie vakcinos privalumus ir skaidriai praneštų apie šalutinį poveikį.
„Yra parengtas sveikatos ekspertų komunikavimo plano projektas, kuris bus perduotas šiandien Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai“, – sakė S.Krėpšta.
S.Krėpšta akcentavo, jog Europos Sąjunga yra sudariusi sutartis su iš viso šešiais potencialiais vakcinos tiekėjais, todėl, jo teigimu, Lietuva kitais metais turės „pakankamai didelį prieinamumą prie vakcinų“, jeigu jos bus patvirtintos kaip saugios ir efektyvios.
