Pradinis entuziazmas išblėso
Praėjusius metus baigėme su nekantrumu ir viltimi laukdami Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtinimo, kad pirmosios vakcinos nuo COVID-19 yra efektyvios bei saugios naudoti.
Kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ sukurtai vakcinai, vėliau pavadintai „Comirnaty“, žalia šviesa buvo uždegta gruodžio 21-ąją. Lietuvoje, kaip ir kone visoje Europos Sąjungoje (ES), skiepyti gyventojus buvo vieningai pradėta po šešių dienų.
Kai kuriose šalyse injekcijų pirmieji sulaukė politikai, taip norėdami parodyti visuomenei, jog skiepai yra saugūs. Kitur skiepyti pradėta nuo senyvo amžiaus žmonių, kurie priklauso didesnės rizikos užsikrėsti COVID-19 grupei.
Lietuvoje pirmųjų skiepų vienu metu sulaukė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Respublikinės Panevėžio ligoninės slaugytojos. Netrukus – ir sunkiausiomis ligomis sergantys pacientai.
Jau per pirmas savaites ėmė plaukti ir pirmieji pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus nuo COVID-19. Per metus Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dėl vakcinų nuo COVID-19 šalutinio poveikio gavo 6,6 tūkst. pranešimų. Dėl jų skundėsi visų amžiaus grupių paskiepytieji, pradedant 12-15 metų vaikais. Sunkiomis pripažintos mažiausiai 392 reakcijos.
Sausio 22-ąją prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad iki vasaros pradžios Lietuva turėtų gauti 4 mln. vakcinų nuo COVID-19. Su tiek esą iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės (liepos 6-osios) būtų įmanoma paskiepyti bent 70 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Net rinkimuose mūsų šalyje dalyvauja ne visi, tad tikėtis, kad politikų raginimai suveiks, paskatins pajudėti kai ką nuo sofos, yra klaidinga.
Šį siūlymą, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą kiekvienoje iš valstybių narių, buvo pateikusi Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
Prezidentūra paskaičiavo, kad tam nuo balandžio reikėtų paskiepyti po 34 tūkst. žmonių kiekvieną dieną. Sutapimas ar ne, bet po vieno iš G.Nausėdos raginimų sulaukus eilės skiepytis nuo koronaviruso, kaip tik kitą dieną – balandžio 9-ąją – pasiskiepijo 33,5 tūkst. žmonių. Aktyviau buvo skiepijamasi tik 6 kitas dienas laikotarpiu nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios.
Bendrą statistiką kiek pagerino 12–15 metų paauglių skiepijimas, pradėtas birželio pradžioje.
Vildamasi paskatinti žmones skiepytis, Vyriausybė įvedė privalomą testavimą tam tikrų profesijų atstovams, nustatė, kad už testus galimybių pasui teks mokėti. Nuo rugsėjo 13-osios įsigaliojo ribojimai neskiepytiems, nepersirgusiems arba neigiamo testo rezultato neturintiems asmenims.
Dar rugpjūčio viduryje G.Nausėda šią taktiką pavadino karštligiška ir forsuota, esą buvo sukurtas „gąsdinimo baubas“.
Pačioje rugsėjo pradžioje Statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje bendra bent viena doze paskiepytų suaugusių gyventojų dalis pasiekė 70 proc.
„Nobelio premiją duočiau sveikatos priežiūros darbuotojams“
Nors iš buvusių sovietinių ir socialistinių respublikų, dabar priklausančių ES, skiepijimosi tempu Lietuva atrodo bene geriausiai, nuo Vakarų Europos dar atsiliekame. Šis rodiklis dar neviršijo 80 proc.
– Pradinis entuziazmas leido spėti, kad Lietuvoje nebus sunku pasiekti bent tuo metu siūlytą kolektyvinio imuniteto lygį, tačiau netrukus procesas sulėtėjo. Dabar turime gyventi su rezultatais – vis dar su kaukėmis, įvairiais ribojimais, dar ir omikron atmainos sulaukėm. Nesupratom problemos rimtumo? – 15min paklausė epidemiologės Rolandos Lingienės.
– Jokiais būdais.
