Krizę, kurioje kelias savaites murkdėsi valdantieji, konservatoriai ir liberalai ketino užbaigti išmetę už borto liberalcentristus. Tačiau pirmadienį pas valstybės vadovę buvo sutarta, kad koalicija negriūva, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis traukiasi, o buvusius Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą į pareigas gali grąžinti ne už juos mūru stojantys konservatoriai, o tik teismas.
Ar pas prezidentę paskelbtos paliaubos truks ilgai? Tokį klausimą sau užduoda politinių rietenų stebėtojai. Gali būti, kad neigiamai į jį jau atsako ir patys konservatoriai, liberalcentristai ir liberalai.
Apdalijo antausiais
Paaukoti R.Palaitį turėjusių liberalcentristų laukė dar vienas partnerių smūgis: Liberalų sąjūdis antradienį paskelbė, kad liberalcentristams atstovavęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas atstovauja jau liberalams.
Politinę krizę stebintys užsienio diplomatai negali atsistebėti, kad Lietuvoje toks šurmulys kilo dėl dviejų, kaip jie vadina, biurokratų atleidimo.
Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vadovaujama partija taip nusprendė dėl to, jog buvo kilusi grėsmė, kad liberalcentristai skubės atsikratyti A.Gelūno. Šis, dar svarstant mažumos Vyriausybės scenarijų, paskubėjo pareikšti, kad nesitrauks iš posto ir svarstys konservatorių ar liberalų pasiūlymus likti. „Vardan bendro darbo ir sutarimo jiems reikėtų su tuo susitaikyti“, – kalbėdamas su „15min“ liberalcentristams tėškė antausį Liberalų sąjūdžio tarybos narys Algis Kašėta.
Tačiau didesnį įsiūtį Algio Čapliko vadovaujamiems liberalcentristams turėjo sukelti premjero ir kitų konservatorių vadovų šnekos, kad partija vis dar sieks „atkurti teisingumą“ V.Gailiaus ir V.Giržado atžvilgiu. Tai prieštarauja prezidentūroje pasiektam susitarimui.
Konservatoriams antrina Seimo Antikorupcijos komisija, ieškanti konkursą FNTT direktoriaus pareigoms užimti laimėjusio ir institucijai laikinai vadovauti paskirto Kęstučio Jucevičiaus nuodėmių. Komisijos atstovai pareiškė, kad vadovaudamas FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operatyvinės veiklos skyriui šis pareigūnas galėjo pradanginti apie šimtą slaptų dokumentų. K.Jucevičius viską neigė, esą jis tais metais, kai, kaip įtariama, dingo dokumentai, dirbo ne Vilniuje, o Utenoje. Dokumentų dingimo fakto negali patvirtinti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žimantas Pacevičius. Anot jo, dar neaišku, ar trūksta dokumentų, ar tik įrašų apie juos.
Nepaisydamas konservatorių spaudimo ir Antikorupcijos komisijos įtarimų R.Palaitis ketvirtadienį K.Jucevičių paskyrė FNTT vadovu.
Konfrontacija tik stiprės
„Koalicija nefunkcionuoja. Dabar turime formalią taiką, bet realų karą, – „15min“ sakė politologas Lauras Bielinis. – Kitą savaitę pamatysime daugiau nesutarimų, konfrontacija tarp konservatorių ir liberalcentristų stiprės.“. Politologas pabrėžė, kad anksčiau svarstytas mažumos Vyriausybės scenarijus gali išsipildyti.
Kalbėdamas apie priežastis, privedusias valdančiuosius iki atvirų pjautynių, L.Bielinis sutiko, kad konservatorių meilė V.Gailiui ir V.Giržadui tebelieka didžiąja šios istorijos paslaptimi. „Matyt, šie du valdininkai savotiškai buvo susieti su konservatoriais. Tačiau kokiu būdu, koks tas ryšys, galėtų pasakyti nebent tyrėjai“, – teigė jis.
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius „15min“ taip pat sakė, kad konflikto dėl FNTT vadovų priežastis galima tik numanyti. Tačiau jis spėja, jog konservatorius aistringai ginti V.Gailių ir V.Giržadą verčia tikėjimas, kad juos atleidžiant buvo pažeistas teisingumas. „Galbūt jie nori būti ta jėga, kuri kovoja už tai, kad pareigūnai nebūtų laisvavališkai atleidžiami iš pareigų?“ – svarstė politologas.
Anot jo, galbūt konservatoriai tebejaučia nuoskaudą, kad 2006-aisiais jiems nepavyko į tarnybą sugrąžinti panašiai atleistų Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų Vytauto Damulio ir Kastyčio Braziulio. K.Girnius spėja, kad užvirti šią košę TS-LKD paskatino ir naudos siekimas, nes tokio žingsnio laukė jų elektoratas, be to, atsirado galimybė pritraukti rinkėjus, kurie paprastai nebalsuoja už konservatorius.
Politologas pridūrė, kad ir politinę krizę stebintys užsienio diplomatai negali atsistebėti, kad Lietuvoje toks šurmulys kilo dėl dviejų, kaip jie vadina, biurokratų atleidimo.
Sugriovė rimtesnis dalykai
Ankstesnių Seimo kadencijų valdančiąsias koalicijas taip pat draskė nesutarimai, kai kurios jų neatlaikė. Tryliktoji Algirdo Brazausko Vyriausybė pratempė tik kiek daugiau kaip pusantrų metų. Daugiausiai bangų kėlė tuomet dar politikos naujokai „darbiečiai“.
Koalicija ėmė aižėti iš ūkio ministro posto turėjus atsistatydinti savo verslo protegavimu įtartam „darbiečių“ lyderiui Viktorui Uspaskichui, vėliau „darbiečių“ rankomis Seimo pirmininko posto neteko Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas.
Prezidentas Valdas Adamkus nuolat pliekė V.Uspaskichą ir jo partijos narius, kol galiausiai pareiškė, kad nepasitiki dviem šios partijos deleguotais ministrais. Atsakydama į tai Darbo partija iš Vyriausybės atšaukė penkis savo ministrus ir taip ją sugriovė.
Griūties neišvengė ir Rolando Pakso vadovauta vienuoliktoji Vyriausybė, pratempusi vos aštuonis mėnesius. Premjeras 2001 metų birželį atsistatydino dėl nesutarimų su koalicijos partneriais socialliberalais, kurie atšaukė savo deleguotus šešis ministrus. R.Pakso šalininkai aiškino, kad Vyriausybė nuolat jautė milžinišką spaudimą, susijusį su noru kontroliuoti finansinius srautus.
Tuomet teigta, kad didžiausią pleištą tarp koalicijos partnerių įvarė pradėtas „Lietuvos energijos“ pertvarkymas ir „Lietuvos dujų“ privatizavimas, esą privatizuojant „Lietuvos dujas“ susikirto didžiųjų partijų finansinių rėmėjų interesai.
