Valdančiosios daugumo politinės tarybos posėdžio dieną Seime buvo pastebėtas ne vienas lobistas. Labiausiai jiems rūpėjo pasiekti, kad valdantieji priimtų tokią Darbo kodekso pataisą, kuri leistų darbdaviams nemokėti dirbantiesiems už viršvalandžius kiekvieną mėnesį.
Šiuo klausimu Darbo partijos ir socialdemokratų pozicijos išsiskyrė.
Pataisas norėtų priiminėti dalimis
Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys, nepritariantis, kad atlygis už viršvalandžius būtų mokamas kiekvieną mėnesį, teigė manąs, jog dvylika Darbo kodekso pataisų reiktų suskirstyti į dvi dalis.
Dalį jų „darbietis“ siūlo priimti greitai – maždaug per dvi savaites. O likusias – iki besibaigiančios Seimo kadencijos lapkričio mėnesį.
„Manau, greičiausiai galima būtų priimti pataisas, kurios liečia neįgaliuosius asmenis ir auginančiuosius vaikus bei darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių pusės apibrėžimą. O dėl likusių pataisų dar reikėtų padiskutuot“, – įsitikinęs K.Daukšys.
Socialdemokratai palaiko prezidentę
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas, kitaip nei „darbiečių“ frakcijos seniūnas, teigė manąs, jog būtina pritarti prezidentės D.Grybauskaitės pasiūlymui, kad už viršvalandžius dirbantiesiems privalu mokėti ne kas kelis mėnesius, o kiekvieną mėnesį.
„Jei būtų priimtas K.Daukšio pasiūlymas nemokėti už viršvalandžius kiekvieną mėnesį, tuomet dirbantiesiems būtų suteikta galimybė ne daugiau užsidirbti, dirbant viršvalandžius, o atvirkščiai – dirbti daugiau, bet gauti mažiau“, – tvirtino A.Sysas.
Tuo metu K.Daukšys aiškino, jog, mokant už viršvalandžius kiekvieną mėnesį, gali atsitikti ir taip, kad gruodžio mėnesį, išmokėjus atlygį už viršvalandžius, sausio mėnesį dirbantieji gali iš viso neturėti darbo bei negauti algų, nes esą dažniausiai gamyklose ar didesnėse įmonėse kiekvienų metų pradžioje būna mažiau darbo.
A.Sysas įsitikinęs, jog už tai dirbantieji neturėtų atsakyti. Už tai esą atsakingi įmonių vadovai, privalantys tinkamai organizuoti darbą: „O kodėl, pavyzdžiui, Anglijoje ar kitose Vakarų šalyse tokių problemų nėra ir ten dirbantieji už viršvalandžius gauna atlygį kiekvieną mėnesį, o jeigu dar daugiau dirba, tai dar ir už viršvalandžius gauna dvigubą užmokestį? Todėl lietuviai ir išvažiuoja dirbti į užsienį.“
Dėl sutrumpėjusių atostogų pataisų nebus
Nors aiškinama, kad de jure dirbančiųjų atostogos nesutrumpėjo, de facto jos sutrumpėjo. Tokia naujo Darbo kodekso naujovė kaitina ne vieno samdomą darbą dirbančio žmogaus kraują. Anksčiau atostogos buvo skaičiuojamos kalendorinėmis darbo dienomis, o, nuo kitų metų sausio, įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, bus skaičiuojamos darbo dienomis.
Skirstant dalį atostogų ne savaitėmis, o po kelias dienas, bendra atostogų trukmė, priėmus naują Darbo kodeksą, sumažėja nuo 28 iki 24 dienų. Tačiau tarp numatytų dvylikos kodekso pataisų nėra pataisos dėl atostogų.
„Atostogos tikrai nesutrumpės. Tai – tik tokia optinė apgaulė. Tačiau tie, kurie dirba valstybės įstaigose, nebeturės galimybių, pasiėmę dvi ar tris dienas atostogų, dar prisidurti savaitgalius ar švenčių dienas ir atostogauti savaitę ar daugiau“, – aiškino A.Sysas.
Tokiai jo nuomonei K.Daukšys neprieštaravo ir ragino imti pavyzdį iš japonų, kurie per visus metus dirba kur kas daugiau, nei lietuviai, tačiau atostogų turi mažiau: „Ar mažai bus lietuviams 20 darbo dienų atostogų? Nejuokaukit!“
