Kaip rašo laikraščio „Gazeta Polska“, su kuriuo susijęs portalas niezalezna.pl, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Katarzyna Gójska, „pagrindinės lenkiškos politinės jėgos Lietuvoje bendradarbiavimas su proputiniška ir prieš NATO nusiteikusia partija nėra naudingas nei Lenkijos interesams, nei saugumui regione ir lenkų tautinės mažumos ateičiai Lietuvoje“.
LLRA į rinkimus jau ne vienerius metus eina kartu su partija „Rusų aljansas“.
Pamirštama Kremliaus įtaka
Apžvalgininkė pastebi, kad Lietuvos, kaip ir Latvijos bei Estijos, premjerų pažadas neremti Europos Komisijos siekių taikyti Lenkijai sankcijas yra svarbus signalas, paliečiantis ne tik šalių bendradarbiavimą Europos Sąjungoje, bet ir komunikaciją tarp Varšuvos ir Vilniaus.
„Deja, pastaraisiais metais ji nebuvo pati geriausia. Galima net drąsiai pasakyti, kad tokie santykiai buvo vienas iš pagrindinių diplomatinių Radoslawo Sikorskio pasiekimų, jis daug širdies įdėjo į tai, kad bendradarbiavimas tarp Lenkijos ir Lietuvos nesiklostytų beveik jokioje srityje. Pati buvau liudininkė, kai „Piliečių platformos“ (buvusi Lenkijos valdančioji partija – red. past.) paskirtas ambasadorius aiškino Lenkijos žurnalistams, kad geri santykiai su valdžia Vilniuje mums visai nerūpi, o kalbos apie Rusijos grėsmę regionui tėra paprasta propaganda, kuria valdantieji siekia pritraukti daugiau rinkėjų balsų“, – piktinasi K.Gójska.
Jos teigimu, nereikia pamiršti, kad nesutarimai tarp šalių iš esmės susiję su lenkų tautinės mažumos situacija Lietuvoje ir čia „mūsų kaimynai nėra nekalti – jų veiksmai ne vieną kartą atrodė kaip kvailai užsispyrėliški ir buvo trumparegiški“.
Parama iš Varšuvos negali būti ta lašinė, kuri maitina išskirtinai šio europarlamentaro aplinką, – rašo K.Gójska.
„Visiškai taip, lyg valdžia Vilniuje dėl lenkų tautinės mažumos klausimų pamirštų, kad Kremlius tokias įtampas kursto ir puikiai tam kurstymui išnaudoja savo mažumą. Supratimas apie tokį Rusijos politikos bruožą turi būti ir Varšuvoje“, – rašo apžvalgininkė, pabrėždama, kad LLRA bendradarbiavimas su proputiniškai ir prieš NATO nusiteikusiais rusų politikais Lietuvoje kenkia ir Lenkijos interesams, ir pačių lenkų saugumui Lietuvoje.
Siūlo peržiūrėti paramą V.Tomaševskiui
„Lenkijos diplomatija susidūrė su sunkiu uždaviniu, nes ankstesnės vyriausybės nekritikuodamos stiprino Valdemaro Tomaševskio pozicijas kaip to, kuris dalina kortas dėl lenkų reikalų Lietuvoje. Tai labai negera situacija. (…) Parama iš Varšuvos negali būti ta lašinė, kuri maitina išskirtinai šio europarlamentaro aplinką, nes jis jau ne vienerius metus įrodinėja, kad vienintelė jo aktyvumo forma yra stiprinti įtampą tarp lenkų ir Lietuvos. Nėra taip, kad Lietuvoje turėtume tik V.Tomaševskį. Lenkų bendruomenėje yra daugybė žmonių, kurie įvairiapusiški, moka išsaugoti lenkiškumą be nuolatinės konfrontacijos su lietuvių dauguma. Ir tai vyksta šalia tos V.Putino gvardijos paramos“, – rašo komentare K.Gójska.
Nėra taip, kad Lietuvoje turėtume tik V.Tomaševskį, – rašo K.Gójska.
Ji siūlo peržiūrėti iš Lenkijos Lietuvai plaukiančią paramą, bet tai padaryti ne simboliškai, kaip yra jau dabar, bet realiai.
„Reikia įvesti aiškią taisyklę: nulis zlotų toms lenkiškoms organizacijoms, kurios bendradarbiauja su rusų jėgomis, atakuojančiomis NATO karių ir JAV bazių buvimą Lenkijoje ar kitose mūsų regiono šalyse. Lenkijos mokesčių mokėtojų pinigai negali plaukti į kasas tų, kurie bendradarbiauja su ta aplinka, kuri tiesiogiai pasisako prieš mūsų šalies saugumo stiprinimą“, – komentarą baigia K.Gójska.
Antirusiškas portalas
Kiek tokia viešai išsakyta nuomonė gali paveikti Lenkijos politikų sprendimus dėl paramos LLRA ir V.Tomaševskiui? Kaip 15min sakė vienas savo pavardės skelbti nenorėjęs Lenkijos žurnalistas, visaip gali būti, kadangi šio portalo ir jo žurnalistų nepavadinsi nepriklausomais – jie susiję su dabartiniais valdančiaisiais, tačiau PiS viduje dėl įtakos irgi tarp politikų kovojama.
„Ši žiniasklaidos grupė yra stipriai susijusi su buvusiu gynybos ministru Antoniu Macierewicziumi, kuris šiuo metu nustumtas, jo pozicijos partijoje gerokai silpnesnės, nei buvo. Šių žiniasklaidos priemonių pažiūros labai antirusiškos, bet taip pat ir antivokiškos“, – teigė jis.
Dešiniųjų ruporas
Apie tai kalba ir Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas, doc. dr. Andžejus Pukšto. Jo teigimu, tokie komentarai vertintini nevienareikšmiškai: „Iš vienos pusės, tai yra signalas iš toli gražu ne antraeilio leidinio, nes dienraščio „Gazeta Polska“ žurnalistai yra dešiniųjų vienas iš ruporų, jiems padėję laimėti prezidento ir parlamentinius rinkimus. Bet, to nepamirškime, tarp valdančiųjų yra keletas nuomonių, ratų, kuriuose formuojama vidaus ir užsienio politika. Lenkų konservatorių partija PiS ir jų aplinka nėra vienalytė, ten yra keletas nuomonių formavimo centrų ir vienas iš jų yra šito dienraščio žmonių ratas.“
Tai yra vizitinė konservatorių kortelė – kuo griežtesnis kursas Rusijos atžvilgiu. Todėl susidaro disonansas dėl V.Tomaševskio flirto su putiniška aplinka, – sakė A.Pukšto.
Politologo manymu, straipsnyje išsakyta žurnalistės nuomonė, tad nebūtinai viskas bus taip ir padaryta, bet tai tikrai šiuo metu įtakinga žiniasklaidos priemonė, formuojanti dalies visuomenės nuomonę. Vis dėlto A.Pukšto pataria nepamiršti, kad Lenkijai prioritetinis dalykas yra Lietuvos lenkų klausimai. Tik instrumentai problemoms spręsti gali būti visokie.
Kaip ir tai, ar vis dėlto V.Tomaševskis yra vienintelis Lietuvos lenkų atstovas politinėje erdvėje, ar jam reikėtų ieškoti alternatyvos. Laikraščio komentare raginama iš viso nutraukti ryšius su V.Tomaševskiu, nes pastarojo viešos kalbos neretai visiškai neatitinka Lenkijos užsienio politikos nuostatų dėl Rusijos – antiputiniškas tonas, anot A.Pukšto, Lenkijoje vis dar stiprus ir santykiai su Rusija labai šalti.
„Tai yra vizitinė konservatorių kortelė – kuo griežtesnis kursas Rusijos atžvilgiu. Todėl čia susidaro disonansas dėl V.Tomaševskio flirto su putiniška aplinka. Lenkijoje atgarsio sulaukė ir Georgijaus juostelė, kurią prieš kelerius metus įsisegė V.Tomaševskis, ir tai, kad jis reklamavosi Pirmajame Baltijos kanale. Ir Rusų aljanso atstovai Vilniaus taryboje. Tie dalykai turėjo atgarsį Lenkijoje, jie yra žinomi“, – kalbėjo A.Pukšto.
Geresni santykiai – mažiau paramos
Kuo geresni Lietuvos ir Lenkijos santykiai, tuo mažiau paramos Lenkijos politiniame elite sulaukia V.Tomaševskio, o ypač kai kurių jo partinių kolegų prokremliška laikysena, – sako A.Radčenko.
Žinomas lenkų publicistas ir vienas iš Lietuvoje veikiančio Lenkų diskusijų klubo įkūrėjų Aleksandras Radčenko neatmeta, kad šis komentaras gali atspindėti tai, apie ką dabar galvojama ir kalbama Lenkijos valdančiuose sluoksniuose.
„Katarzyna Gójska yra įtakingo dienraščio „Gazeta Polska“, kuris atstovauja antikremliškam ir antitautininkiškam PiS sparnui, publicistė, todėl be abejo, o tai ne pirmas jos pasisakymas šiuo klausimu, tokios jos kalbos gali turėti įtakos. Varšuvos požiūris į V.Tomaševskį bei LLRA keičiasi. Kuo geresni Lietuvos ir Lenkijos santykiai, tuo mažiau paramos Lenkijos politiniame elite sulaukia V.Tomaševskio, o ypač kai kurių jo partinių kolegų prokremliška laikysena, koalicijos su Kremliaus sąjungininkais Lietuvoje.
Dar praeitą rudenį prezidento Andrzejaus Dudos politinio kabineto vadovas Krzysztofas Szczerskis pareiškė, kad Lenkijai reikia bendradarbiauti su visais Lietuvos lenkų sluoksniais, o ne tik su LLRA. Ir manau, kad procesas šia kryptimi pajudėjo. Bet, be abejo, pagrindiniai sprendimai turi būti priimti Lietuvoje – kuo greičiau bus išspręstos Lietuvos lenkų keliamos problemos, tuo greičiau LLRA praras ir Varšuvos, ir vietinio elektorato paramą“, – įsitikinęs A.Radčenko.
