V.Čmilytė-Nielsen antradienį žurnalistams sakė, kad palaikys minėtus Seimo statuto pakeitimus.
Vienas jų esą padėtų išspręsti šiek tiek neapibrėžtą situaciją, kuri dažnai iškildavo su Seimo viešbučiu.
„Tačiau, žinoma, tolimesnis tikslas būtų apskritai svarstyti Seimo viešbučio būtinybę“, – komentavo ji.
Dėl Seimo viešbučio pardavimo, pasak V.Čmilytės-Nielsen, reikalingas platus politinis sutarimas. Tačiau parlamento valdyboje jau apsispręsta dėl pirmųjų žingsnių to link.
„Tačiau reikės diskutuoti ir Seimo salėje“, – nurodė parlamento vadovė.
Vizija, V.Čmilytės-Nielsen teigimu, kad parlamentarai nuomotųsi būstą.
„Tačiau reikia sutarti dėl mechanizmo, kiek reikėtų kompensuoti, kokią sumą ir vėlgi dėl detalių praktinių. Tai čia ir yra diskusijų objektas“, – kalbėjo ji.
Klausiama, ar valstybei nebūtų per brangu mokėti Seimo nariams nuompinigius, V.Čmilytės-Nielsen aiškino, kad visos valstybės randa vienokį ar kitokį sprendimą dėl parlamentarų apgyvendinimo.
Ji svarstė, kad vienas variantų galėtų būti ir tas, kad Seimo nariai už būsto nuomą Vilniuje, jei tokios reikėtų, galėtų prisimokėti iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų.
„Tačiau kiek man teko gilintis į šį klausimą, kiek mes valdyboje diskutavome, matėme, kad yra skirtingi modeliai Europos Sąjungoje. Mažiau šalių turi parlamento viešbutį. Dažniausiai tai yra tiesiog kompensavimas nuomos“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Nors ilgainiui dėl būsto nuomos kompensavimo parlamentarams susidarytų nemaža suma. Bet, anot V.Čmilytės-Nielsen, reikia įvertinti ir tai, kad Seimo viešbutis, kaip pastatas, reikalauja nuolatinių investicijų, jį reikia remontuoti ir panašiai.
„Tai, matyt, sutaupytume pinigų, jei eitume Seimo viešbučio pardavimo keliu“, – svarstė parlamento pirmininkė.
Idėja – iškart po rinkimų
Valdančioji koalicija apie Seimo viešbučio, esančio priešais parlamento rūmus Gedimino prospekte, prakalbo iškart po rinkimų.
Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma yra aiškinęs, kad siūlymas dėl to – ne pirmas, panašių jau būta ir anksčiau.
„Iš esmės koalicijoje buvo teigiamas nusistatymas, kad judėtume link viešbučio atsisakymo, numatant butpinigių mokėjimą. Bet, žinoma, tai daryti ne taip skubiai, nes kitų metų biudžeto projektas jau ne taip paprastai koreguojasi“, – aiškino jis.
Skandalingos istorijos
2016–2020 metų Seimo kadenciją į viešumą iškilo kelios istorijos apie tai, kad valdišku būstu parlamento viešbutyje kaip savu galėjo naudotis kai kurių parlamentarų atžalos.
Paaiškėjus, kad dabar jau laikinasis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nuomojasi butą Seimo viešbutyje, kuriame nakvodavo jo dukra, kultūros ministro patarėja Karolina Narkevič, jis atsisakė nuomos.
Apie tai, kad bute Seimo viešbutyje nakvoja jo sūnus, yra pripažinęs ir buvęs parlamentaras Zbignevas Jedinskis.
Be to, kai kurie Seimo nariai valdiškame būste gyveno nepaisant to, kad Vilniuje turi nekilnojamojo turto.
Tarp tokių, kaip rašė žiniasklaida, buvo praėjusią kadenciją dirbę parlamentarai Darius Kaminskas, Laimutė Matkevičienė, Irena Šiaulienė.
