Valdantieji pagrindiniu Akcizų įstatymo projekto tikslu nurodo vartotojų elgsenos pokyčius, neva siekiama, kad žmonės piltųsi mažiau kuro, kad mažėtų transporto naudojimas, o žmonės persėstų prie kitokių, galbūt mažiau taršių, transporto priemonių.
„Biudžeto ir finansų komitete svarstant šį projektą kelis kartus kėlėme klausimą, kaip pasikeitė vartotojų elgsena, kai kuro kainos buvo pakilusios iki 2 Eur už litrą. Kuro kainos buvo pakilusios iki beprotiškų skaičių, tačiau akivaizdu, kad nėra jokių faktinių duomenų, kad degalų buvo sunaudojama mažiau nei įprastai. Žmonės vis tiek važiavo, važiuoja ir toliau važiuos, tai nepasikeis“, – neabejoja Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Seimo Darbo partijos frakcija mano, kad pakilusios degalų kainos paskatins dar didesnę infliaciją, didins kainų augimą, mažins žmonių perkamąją galią, skatins socialinę atskirtį ir visus kitus neigiamus ekonomikai ir makroekonominiams procesams neigiamus aspektus.
„Nepasieksime tų žaliosios ekonomikos tikslų mažinti taršą, o mūsų ekonomika darysis nekonkurencinga. Nemažą dalį vežėjų, logistinių kompanijų, kurios kurą perka dideliais kiekiais, mes priversime jį pirkti Lenkijos pasienio kolonėlėse. Jei atsiranda kainų skirtumas, tai akivaizdu, kad žmonės, ypač tie, kurie pilasi dideliais kiekiais, kurą pilsis ten, kur yra pigiau.
Todėl tokiam projektui pritarti negalime ir manome, kad jis dabar, kai ekonomika smunka, BVP krenta, yra mažų mažiausiai ne laiku. Šiuo metu darant tokius žingsnius jų poveikis bus dvigubai pražūtingesnis nei būtų ekonomikos augimo cikle. Vyriausybė ir Seimas turi imtis visų priemonių, kad stabdytų ekonominį kritimą, o tokie žingsniai, kaip Akcizo įstatymo pataisos tik paskatins ir pagilins ekonomikos krachą. Brangstantys degalai taps dar vienu viniu į ekonomikos karstą“, – teigia parlamentaras A.Mazuronis.
Seimas antradienį priėmė „žaliųjų“ kuro akcizų paketą – jam įsigaliojus padidės taršaus kuro akcizai, bus įvesti papildomi taršos mokesčiai, atsisakoma lengvatų, tačiau nebus apribotas pigesnio žemdirbių dyzelino naudojimas. Dyzelino akcizas bus palaipsniui suvienodinamas su benzino, taip skatinant rinktis mažiau taršų kurą.
Už dar 2021 metais Seimui pateiktas Akcizų įstatymo pataisas antradienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 39, o 20 susilaikė.
Akcizų įstatymo pataisomis žemdirbių dyzelinui lieka galioti ta pati lengvata, bet didėja akcizas šildymui skirtam raudonajam dyzelinui: šių dviejų rūšių kurui galios vienodas akcizas – 60 eurų už 1 tūkst. litų. Raudonajam dyzelinui, arba buitiniam krosnių kurui dabar taikomas 21,14 euro už 1 tūkst. litrų akcizas.
Prie akcizų tarifų nuo 2025 metų bus skaičiuojama ir CO2 dedamoji. Mokestis bus taikomas benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau jis negalios šildymui skirtam kurui arba variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.
Finansų ministrės teigimu, per kelerius metus iš akcizų planuojama papildomai surinkti virš 200 mln. eurų.
Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė yra sakiusi, kad padidinus kuro akcizus valstybė kasmet gautų apie 70-80 mln. eurų papildomų pajamų, o įvertinus CO2 dedamosios poveikį, jos padvigubėtų.
