Dėl koalicijos besiderančios keturios politinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – planuoja, kad jau kitą savaitę gali suderinti savo pozicijas dėl programinių nuostatų. Tada lauktų kitas etapas – postų Vyriausybėje ir Seime dalybos.
Daliai valdančiųjų pabrėžiant, kad atnaujinta Vyriausybė turėtų būti sudaryta daugiausia iš politikų, netekti postų gresia daugumai ministrų, nes didžioji jų dalis – profesionalai, nepriklausantys partijoms.
Nori partijoms atsakingų ministrų
Ketvirtadienį naujienų portalui alfa.lt LSDDP pirmininkas G.Kirkilas pareiškė, kad klausimas dėl R.Masiulio likimo ministro poste yra beveik išspręstas, nesvarbu, kuri partija pretenduos į Susisiekimo ministeriją. Anot socialdarbiečių lyderio, šis ministras padarė didelių klaidų, pavyzdžiui, sužlugdė regioninių kelių programą.
Klausiamas, kokių dar pageidavimų turėtų atnaujintos Vyriausybės sudėčiai, G.Kirkilas sakė neturintis jokių norų.
„Manęs paklausė, ar ponas R.Masiulis liks Vyriausybėje, tai aš pagalvojau, kad Vyriausybė bus formuojama politiniu pagrindu – taip ir turi būti klasikinėse Vyriausybėse. Tai aš nelabai matau, kam ponas R.Masiulis atstovauja. Šiuo atveju jau technokratinės Vyriausybės laikai baigėsi, bus kita Vyriausybė. Jokių intencijų, norų ar simpatijų tikrai neturiu. Vyriausybė bus formuojama iš naujo ir tiek“, – kalbėjo jis.
Tai aš nelabai matau, kam ponas R.Masiulis atstovauja. Šiuo atveju jau technokratinės Vyriausybės laikai baigėsi, bus kita Vyriausybė.
G.Kirkilui atrodo, kad ir galimi koalicijos partneriai supranta, kad į Vyriausybę turi būti deleguojami politikai. Jo teigimu, matėme, kas buvo su visais profesionalais, kurie gauna pozicijas ministrų kabinete, o išėję jį kritikuoja.
„Tai čia yra labai keista. Jie niekam neatsakingi. Jie turi būti atsakingi, taip yra visame pasaulyje, visoje Europoje. Technokratinės Vyriausybės būna tik laikinai, labai trumpam laikotarpiui iki rinkimų, jeigu atsitinka tokia situacija. Visa kita yra politinės Vyriausybės. Tai, aš manau, kad mes dabar jau tą supratome“, – komentavo socialdarbietis.
R.Masiulis jau ginasi
Susisiekimo ministras R.Masiulis jau bando gintis nuo G.Kirkilo atakų. Savo paskyroje „Facebook“ pasidalinęs delfi duotu interviu R.Masiulis rašo nesuaugęs su postu, bet baiminasi „bebrų“, kuriais dažnai vadinami į G.Kirkilo partiją susibūrę socialdemokratai, sugrįžimo.
„Pastarosiomis dienomis netyla kalbos dėl postų dalybų ir ministrų likimų. Taip jau yra – ministras visada yra ant parako statinės, reikia būti susitaikius su likimu ir kadangi ne aš sprendžiu tuos klausimus, o kiti žmonės sprendžia, kaip nuspręs, taip ir bus. Aš tik vieno viliuosi – kad pradėti darbai bus tęsiami, o ypač, kova su korupcija, nes tai, kas buvo prie „senųjų bebrų“ susisiekimo sektoriuje ir kokios pelkės buvo užaugusios tiek kelių statyboje, tiek geležinkeliuose – jie negali grįžti, nes tai nėra Lietuva. Būtina tęsti pradėtus tyrimus.
Visos bylos, kurios dabar pradėtos, jų neįmanoma baigti per metus ar du, jos turės būti tęsiamos ir principingai reikalaujama atsakomybės. Baisiausia būtų, jei grįžtų „bebrai“ ir visas tas bylas panaikintų, o valstybinis teisingumas nebūtų įvykdytas. Senieji laikai negali grįžti“, – rašo ministras.
E.Jankevičiui gali atsirūgti neįvykdytas pažadas
Dabar LSDDP į Vyriausybę deleguoti ministrai nepriklauso partijai. Linui Linkevičiui, pasak G.Kirkilo būtų galima padaryti išimtį, nes jis yra užsienio reikalų ministras, be to, priklauso Seimo LSDDP frakcijai.
„O teisingumo ministras ponas Elvinas Jankevičius buvo pažadėjęs įstoti į partiją, bet to nepadarė. Tai – jo problemos“, – pabrėžė socialdarbiečių lyderis.
O teisingumo ministras ponas Elvinas Jankevičius buvo pažadėjęs įstoti į partiją, bet to nepadarė. Tai – jo problemos.
Klausiamas, ar E.Jankevičiui neįstojus į LSDDP performuojant Vyriausybę bus atsisakyta jo paslaugų, G.Kirkilas aiškino, kad kol kas nežinoma, kokios ministrų pozicijos bus išsiderėtos.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad tapti partijos nariu E.Jankevičiui buvo suteikta labai daug laiko. G.Kirkilas nemano, kad LSDDP taryba pritartų jo kandidatūrai į atnaujintos Vyriausybės narius.
Priminsime, kad 2018 metų kovą steigiamajame LSDDP suvažiavime E.Jankevičius buvo išrinktas pirmininko pavaduotoju. Jis tai vadino nesusipratimu, nes, kaip teigė, nedavė tam sutikimo. Tuomet premjero Sauliaus Skvernelio patarėju dirbęs E.Jankevičius aiškino neketinantis stoti nei į LSDDP, nei į kitas partijas.
Anksčiau LSDDP yra sakiusi, kad norėtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiuo metu jai vadovauja „valstiečių“ deleguotas nepartinis Linas Kukuraitis. Jeigu teisė siūlyti kandidatą į ministrus atitektų socialdarbiečiams, jis greičiausiai irgi netektų pareigų.
Nepaisant keliamos idėjos į atnaujiną Vyriausybę deleguoti partijų narius, G.Kirkilas sakė vertinantis ir dabar ministrais dirbančius vadinamuosius profesionalus. Tarkime, energetikos, vidaus reikalų ministrus Žygimantą Vaičiūną ir Eimutį Misiūną.
„Bet dabar Vyriausybė sudaroma iš naujo. Aš manau, kad tie, kas iš tiesų atsakingai dirbo, jie tikrai gali pretenduoti į tas pozicijas“, – dėstė socialdarbietis.
G.Kirkilas nemato problemos ir dėl to, kad ministrų kabinetui vadovautų LVŽS deleguotas, bet partijai nepriklausantis S.Skvernelis. Esą pakanka, kad jis priklauso Seimo „valstiečių“ frakcijai.
Taip pat jis aiškino, kad LSDDP kompetentingų, profesionalių asmenų, galinčių užimti pareigas nestinga. G.Kirkilas skaičiavo, kad partijai ar jos frakcijai Seime priklauso du buvę premjerai, septyni ministrai.
„Kompetencijos mūsų deleguotiems ministrams tikrai nepristigs“, – tikino jis.
Neaiški ne vieno ministro padėtis
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius sako, kad, nepaisant to, jog R.Masiulio paslaugų atsisakymas gali būti matomas ir kaip galimas kerštas jam už tai, kad jis atleido su LVŽS į uostamiesčio merus kandidatavusį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų, ministras neturi teisės į savo postą.
„Jį paskiria politinė partija, valdančioji dauguma su prezidento pritarimu. Pavyzdžiui, kaip yra Amerikoje, – jeigu prezidentas pasako, kad jis nepatenkintas ministro darbu, ministras tą pačią dieną atsistatydina“, – pabrėžė politologas.
Pasak K.Girniaus, klausimas, kaip į valdančiųjų norą atšaukti kai kuriuos ministrus reaguos būsimasis prezidentas. Esą šalies vadovas gali pasakyti, kad nori juos ir toliau matyti Vyriausybėje. Į tai nebūtų galima nekreipti dėmesio.
K.Girniui akivaizdu, kad po liepos 12 dienos posto turėtų netekti L.Kukuraitis, nes daug klausimų jam turi ir Gitanas Nausėda.
Be to, socialinės apsaugos ir darbo ministro posto siekia LSDDP. Bendram reikalui gali būti „paaukotas“ ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, su kuriuo taip pat rimtai pasikalbėti ketina G.Nausėda.
Neaiškioje padėtyje esą yra ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Kaip pastebi K.Girnius, jis yra turbūt labiau konservatyvių pažiūrų, buvo paskirtas D.Grybauskaitės. Tad vien dėl to gali būti spaudimas „stumti jį lauk“.
„Manau, R.Karoblis išliks tik jei prezidentas labai uoliai jį gins“, – komentavo VU TSPMI dėstytojas.
Manau, R.Karoblis išliks tik jei prezidentas labai uoliai jį gins.
Jeigu valdančiąją koalicija suformuotų keturios partijos, vien dėl to Vyriausybės sudėtyje būtų pokyčių.
„Neišvengiamai turės būti pokyčių. Ir, manau, netgi toks kaip Aurelijus Veryga gali eiti lauk, nes čia jau kiti dalykai svarbiau“, – komentavo K.Girnius.
G.Nausėdos vaidmuo – ne paskutinis
Svarbus vaidmuo keičiant Vyriausybės sudėtį teks ir G.Nausėdai. K.Girniaus teigimu, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus naujasis prezidentas visada pakeičia vieną kitą ministrą parodydamas, kad dalyvauja šiame politiniame procese.
„Šį kartą, aš manau, kad būsimas prezidentas gal turės didesnį vaidmenį, nes bus daug daugiau ko keičiama ir turės didesnes galimybes išreikšti savo valią. Juo labiau, kad ta koalicija nebus itin tvirta“, – prognozavo politologas.
Anot K.Girniaus, technokratų, profesionalų Vyriausybės yra išimtis. Daugumoje Europos šalių ministerijoms vadovauja politikai, turintys deramos patirties priimti sprendimus.
„Technokratų reikia, bet jie turi būti valstybės tarnautojų gretose, aukščiausiuose postuose. Bet vis tiek politikas gali geriau įvertinti politines pasekmes, jis veikiausiai turi daugiau žinių apie gyventojų nuotaikas ir taip toliau. Profesionalų kabinetas yra išimtis, jis paprastai nepasiteisina ir nebūtinai pasiteisino Lietuvoje“, – sako apžvalgininkas.
Profesionalų kabinetas yra išimtis, jis paprastai nepasiteisina ir nebūtinai pasiteisino Lietuvoje.
