Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybės kontrolei, Konkurencijos bei Viešųjų pirkimų taryboms, Kainų komisijai raginant savivaldybes atsisakyti vidaus sandorių su jų valdomomis įmonėmis, 10 „valstiečių“ siūlo priešingai – supaprastinti tokių sandorių sudarymą kai kuriose srityse neorganizuojant viešųjų pirkimų.
Audito komiteto narė konservatorė Agnė Bilotaitė BNS teigė, kad naujomis pataisomis siūloma grąžinti anksčiau galiojusią pačių parlamentarų sukritikuotą tvarką.
A.Bilotaitė sutinka, kad savivaldybės siekia išsaugoti savo įmones, nes jose įdarbinama daug gyventojų, tačiau taip pat teigia, kad savivaldybių įmonės dažnai vadinamos „politikų lesyklėlėmis“.
„Jose kai kas gauna šiltas darbo vietas ar vietos politikai – finansinę paramą, kai tuo tarpu toje savivaldybėje vartotojas gauna brangesnes paslaugas“, – sakė A.Bilotaitė.
Pakeitimų iniciatorius Jonas Jarutis pareiškė, kad savivalda turėtų pati apsispręsti, kas labiau apsimoka – viešasis paslaugų pirkimas ar vidaus sandoris.
„Savivaldybės taryba galėtų pati nuspręsti (ar skelbti konkursą, ar sudaryti vidaus sandorį – BNS). Jai įstatymas neuždraus daryti viešąjį pirkimą, jeigu matys jį reikalingą“, – BNS sakė J.Jarutis.
A.Bilotaitė mano, kad vidaus sandoriai galėtų būti leidžiami tik tais atvejai, jeigu jiems pritartų Viešųjų pirkimų taryba.
„Turėtų būti pasižiūrima, ar rinkoje nėra galimybių įsigyti paslaugų už geresnę kainą, ar nėra alternatyvų. Konkurencija reikalinga, ji leidžia atpiginti paslaugas“, – aiškino A.Bilotaitė.
Didžiausiai valdančiųjų frakcijai priklausantys parlamentarai siūlo vidaus sandorius be jokių išlygų leisti dėl vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimo, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.
J.Jarutis tvirtino, kad kai kurios paslaugos šiose srityse „iš dalies yra monopolinės“ ir jų verslas nenori teikti. Jis taip pat pabrėžė, kad ne visada verslo paslaugos yra kokybiškos.
„Paprastai laimi su mažesne kaina, paskui atsiranda papildomų sąlygų. Valo šaligatvį, o jeigu šiukšlė bus ant kelio važiuojamosios dalies, jos nepakels“, – sakė J.Jarutis.
A.Bilotaitė nesutinka su pataisų iniciatorių aiškinimais, kad verslui kartais stinga kompetencijos ir jis nesugeba operatyviai reaguoti į netikėtas situacijas, kurios neaptartos sutartyse, jas vienašališkai nutraukia.
„Čia klausimas, ar sugeba (savivalda su verslu – BNS) sudaryti kokybiškas sutartis, sudėti į jas saugiklius“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovė Guoda Burokienė atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse pastebima „paslaugų grįžimo į savivaldybių įmones“ tendencija.
„Masiškai grįžta paslaugos į savivaldybių įmones. Ypač Prancūzijoje Vokietijoje“, – BNS teigė G.Burokienė.
„Valstiečiai“ šią savaitę Seime registravo vidaus sandorių liberalizavimą numatančias Viešųjų pirkimų, o taip pat Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pataisas.
Dabar įstatymas leidžia savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.
Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą.
